„Aš manau labai daug išmintingų pasiūlymų yra ekonomikos ir inovacijų ministrės (...) Nepaisant mūsų dabar tokio, sakykim, didžiausio medaus mėnesio. Aš labai vertinu jos pasiūlymus, jos iniciatyvas ir tikrai prisidėsiu, kuo galėsiu, kad juos būtų galima sustiprinti ir pagerinti“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams teigė Laurynas Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, jo jau pateiktose ir svarstymo stadiją praėjusiose Gynybos pramonės įstatymo pataisose siūloma leisti naudoti Lietuvos dronų gamintojams pereinamuoju laikotarpiu naudoti kiniškas detales dronų gamyboje.
„Šalia to eina kiti dalykai, reikia sustiprinti Gynybos pramonės įstatymą, kuris irgi gali padėti šitoje vietoje lietuvišką dronų pramonę užkurti (...) Jeigu mes perkame tuos dronus testavimui, treniruotėms ir pagalbai Ukrainai, galima būtų naudoti bent trumpam kiniškas detales su tikslu, kad greitu metu jų būtų atsisakyta“, – pridūrė jis.
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą. Todėl jo vadovaujamas komitetas parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Elta primena, kad A. Armonaitė kovo viduryje pasiūlė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės reguliavimo pakeitimus, kurie leistų atlaisvinti šioje srityje veikiančių Lietuvos gamintojų veiklą ir padidinti lietuviškos produkcijos gamybą. Tarp pokyčių numatomi atlaisvinimai susiję su gaminių testavimu, numatomas ginklų galių gamybos ribojimų sumažinimas.
