„Trečiadienį – Vyriausybė. Tada prezidentas, teikimas Seimui liepos 11 d. Tada, be abejo, pagal mechanizmus galima būtų tai padaryti labai skubiai, nes tai yra gyvybinis interesas. Per šią Seimo sesiją priimti (sprendimą – ELTA) dėl pasitraukimo ir mūsų pajėgumus varžančios konvencijos“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiunas.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas tikina, jog Vilnius šiuo klausimu konsultavosi su užsienio partneriais.
„Kai kuriuos mūsų partnerius mes jau esame informavę, kad tokį sprendimą, matyt, priimsime ir darysime, nes suprantame, kad gali būti reakcijų. Bet tikrai norime pasakyti, kad tiesiog yra būtinybė“, – aiškino jis.
L. Kasčiūnas patikino, jog klausimas yra suderintas su Prezidentūra. Jis neabejojo, jog ir Seime bus sulaukta reikiamo palaikymo – konvencijai denonsuoti reikia bent 85 Seimo narių palaikymo.
G. Landsbergis sako, jog iš užsienio partnerių pastabų šiuo klausimu nėra sulaukta
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodė, jog kol kas iš tarptautinių partnerių Lietuva nėra gavusi pastabų dėl planų denonsuoti Oslo konvenciją. Veikiau, pažymi jis, sulaukiama klausimų. Tačiau, akcentuoja jis, Vilnius aiškiai argumentuoja savo pozicijas, todėl iš esmės tokie žingsniai yra suprantami.
„Svarbiausias aspektas yra priežastis, dėl ko mes tai darytume. Krašto apsaugos ministerija turi labai rimtų argumentų, kurių pagrindinis – kovinės galios padidinimas tokiu žingsniu. Turint galvoje, kad Lietuva kovinę galią didina tik turėdama vieną oponentą – du partnerius, kurie yra šalia mūsų – op tas oponentas turi teisę naudoti tokią ginkluotę“, – referuodamas į Rusiją ir Baltarusiją kalbėjo G. Landsbergis.
„Iš partnerių kažkokių didelių pastabų dabar nesame girdėję. (...) Tik noriu pabrėžti, kad laikėmės nuostatos būti maksimaliai skaidrūs ir (siekėme – ELTA) maksimaliai paaiškinti motyvus ir argumentus, kodėl tą ketiname daryti. Ir esame suprasti“, – pridūrė jis.
Penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma denonsuoti konvenciją, draudžiančią naudoti kasetinius šaudmenis.
Kaip nurodo KAM, Lietuvai pasitraukti iš konvencijos yra prasminga, nes nuo tada, kai valstybė ratifikavo šį dokumentą, iš esmės pasikeitė nacionalinio saugumo situacija. Pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios tik Lietuva ir Norvegija.
„Taip pat Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ypač sunku efektyviai pakeisti kasetinių šaudmenų naudojimą ir jų gynybinę galią atlaikant plataus masto puolimą“, – teigia ministerija.
Lietuvos Seimas ratifikavo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, 2010 m. gruodį. Parlamentas turės priimti ir galutinį sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą. Tuomet tokį lūkestį išreiškė tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šiuo klausimu uždarame posėdyje metų pradžioje diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Šią savaitę krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas žurnalistams patikino, jog iki šio Seimo kadencijos pabaigos klausimas dėl pasitraukimo iš konvencijos turėtų būti sutvarkytas.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.
