Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.
„Fizinis barjeras nelygu fiziniam barjerui, priklauso apie tai, kokie modulumai jį sudaro“, – po bendro komitetų posėdžio sakė NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Politikas įsitikinęs, kad VSAT pasiūlyta tvoros idėja yra geras sprendinys dabartinei situacijai. L. Kasčiūno teigimu, dažniausiai fiziniai barjerai yra įgyvendinami dviem būdai – arba kasamasi iš apačios, arba bandoma perlipti tvorą keturių metrų aukščio kopėčiomis.
„Tas modelis, kuris yra siūlomas, sudarytas iš dviejų ramsčių. Pirmiausia, piramidės principu projektuojama koncertina – trys rulonai, du rulonai, vienas rulonas ant viršaus. Šalia jo yra keturių metrų stacionari tvora su tam tikrais spygliuotos vielos elementais ant viršaus“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Politiko tvirtinimu, kadangi tvora turės ir betoninių konstrukcijų, pro jos apačią prasikasti bus labai sudėtinga, perlipti taip pat itin sunku.
„Manyčiau, kad tai labai geras sprendinys. Reikia labai aiškiai suvokti, kad mes būsime pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą. Ateities migracijos srautus mes tikrai nuo mūsų valstybės nukreipsime šiuo fiziniu barjeru“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Kartu dabar jau vykdomomis pasieniečių operacijomis ir nauju fiziniu barjeru, anot L. Kasčiūno, Lietuva ateityje galėtų nelegalią migraciją sumažinti iki minimumo.
NSGK tikino besitikintis, kad įstatymo projektams, susijusiems su šios tvoros statyba, antradienį Seime bus pritarta.
Kasčiūnas: pasieniečiai gina Europos civilizaciją
Pasak L. Kasčiūno, iki 3 val. nakties jis kartu su V. Valentinavičiumi buvo tame pačiame poste ir stebėjo pareigūnų veiksmus.
„Ką aš mačiau buvo profesionalu, aukštame lygyje ir labai oru bei išlaikyta. Prie viso šito informacinio lauko, manau, kad mūsų pareigūnų darbas vertas aukščiausio įvertinimo“, – tikino L. Kasčiūnas.
„Aš nenoriu, kad virstų tokia situacija, kad žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybininkai, kontrolieriai, kontrolierių įstaigų vadovai ar dar kažkas panašaus netaptų nelegalios migracijos Lietuvoje draugais ar skatintojais. Pareigūnai gina Lietuvos Respublikos sieną, jie gina Europos civilizaciją. Jie daro visa tai pagal politikų įpareigojimus. Mes turime jiems padėkoti už tai“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, kai krizė bus suvaldyta, Lietuvos pasieniečiai, jos žodžiais, bus kaip „ugniagesiai Amerikoje po rugsėjo 11-osios“.
L. Kasčiūnas nupasakojo savo įspūdžius iš nakties pasienio ruože.
„Mes girdėjome raketas, jie mėgsta apsišviesti dabar teritoriją. Taip, faktas, jų yra padaugėję, fiziškai buvimas toje pusėje.
Buvo labai įdomi situacija, kai mes stovėjome, iš jų pusės važiavo keturratis, apsisuko, sustojo prie mūsų, mus skyrė 20 metrų, ir užsirūkė. Mandagiai pastovėjome, jokių provokacijų.
<...> Jų buvimas ten yra sustiprėjęs, bet šios paros rezultatai liudija, kad tie algoritmai, kuriuos mes nuo pirmadienio nusprendėme taikyti, taikomi labai sėkmingai“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas teigė, kad šūvių pasienyje negirdėjo.
„Labai humaniški pareigūnų sprendimai. Jeigu yra mama su vaikučiu ar kitos pažeidžiamos grupės, jos yra atskiriamos, jos yra įleidžiamos, o visi kiti yra palydimi atgal“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Vyriausybė pritarė tvoros pasienyje statybai
Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.
„Tai yra specialus įstatymas, skirtas šiam projektui. Vis dėlto, po diskusijų buvo sutarta ir nutarta, kad tokio atskiro įstatymo reikia dėl įvairių išlygų ir dėl tam tikro sprendimo dėl paties projekto valdymo modelio. Ir dėl pačio projekto svarbos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tikimės, kad jie bus priimti ir jie leis mums įgyvendinti kaip įmanoma greičiau šio fizinio barjero statymo projektą Lietuvoje“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad tvoros statybos projekto galėtų imtis viena iš valstybės valdomų įmonių, kuri turi patirties su infrastruktūriniais projektais. Kalbama, kad tai galėtų būti įmonė „Epso-G“.
„Mes turime rasti gerą balansą taro dviejų užduočių. Pirma užduotis – optimalus laikas reikalingas projekto įgyvendinimui. Kita užduotis – maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes jis yra didelis, vertė yra didelė, dėl to ir atsakomybė yra labai didelė“, – teigė I. Šimonytė.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
