„Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių. Mes galime galvoti apie kažką panašaus papildomai“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Galime galvoti apie tam tikrus ižinierinius sprendimus išnaudojant mūsų miškus, galima galvoti apie visos melioracijos didesnį pritaikymą gynybai. Tai yra dalykai, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė jis.
NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad fortifikacijų juostos negali būti įrengtos iš anksto, siekiant, kad priešas apie jų lokaciją nežinotų.
„Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį patvirtino Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriame įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.
Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.
