„Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti. Kol kas mūsų pajėgumas nėra pakankamas, todėl mes bendradarbiaudami su karybos ekspertais parengėme pakankamai išsamią koncepciją, ką reikia daryti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas viliasi, kad šią koncepciją VGT apsvarstys artimiausiu metu.
Bepiločių orlaivių stiprinimo koncepcijoje akcentuojamos karo Ukrainoje pamokos. Komitetas VGT siūlo tiek reguliariose, tiek ir savanorių pajėgose vystyti bepiločių orlaivių pajėgumą, Lietuvos šaulių sąjungoje įsteigti dronų pajėgumų kompetencijų vystymo centrą, taip pat sukurti valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimo formatą.
Taip pat stiprinant kovinį rengimą siūloma rengti metodinę medžiagą, skirtą dronų pajėgumo techninėms ir taktinėms užduotims spręsti, o bazines žinias apie droninius pajėgumus sutelkti baziniame kario kurse. Tarp NAGK siūlymų ir iniciatyva daliniuose atnaujinti kovinio rengimo planus ir vykdyti dronų operatorių kovinį rengimą ir t.t.
NSGK taip pat kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.
