Jis tvirtino, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nepriėmė jokių sprendimų, kurie tankai būtų perkami, tik sutarė pasirašyti su Vokietijos gamintojais ketinimų protokolą siekiant „gauti daugiau informacijos“ ir toliau analizuoti pasiūlymus „ieškant geriausių alternatyvų“.
„Nėra niekam pasakyta „taip“ ir niekam nėra pasakyta „ne“. Be jokios abejonės, kai galvojome apie didžiulį Lietuvos masteliais kontraktą, tai galvoti reikia ne tik apie tankų įsigijimą, susijusios technikos įsigijimą, bet ir apie tai, jog Lietuva per šitą kontraktą gali gauti savo vietą kažkur tiekimo grandinėje, gamybos grandinėje, remonto bazėse“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai irgi yra paketas, paketas derybinis. Todėl, be jokios abejonės, tą reikia turėti galvoje komunikuojant. Jeigu susidaro įspūdis, kad tu jau pasirinkai, tavo derybinės pozicijos nesitepėja. Todėl šiame kontekste norėčiau palinkėti, kad mes būtumėme atsargesni, valstybiškesni“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams pranešė, kad Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo. Jis tuomet teigė, kad toks buvo karinis patarimas ir plačiau planų nekomentavo.
Anot L. Kasčiūno, taryba sprendimo, kokie tankai bus perkami, nepriėmė.
Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos, jog pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.
Į juos atsakydamas savo „Facebook“ paskyroje, A. Anušauskas teigė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus, taip pat pateikė daugiau detalių apie planuojamą įsigijimą.
Šį ministro žingsnį trečiadienį kritikavo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, jis tvirtino, jog informacija, kuri yra „riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“.
Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.
