Tuo tarpu potencialus naujasis statytojas, bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis prašo tik vieno – pateikti konkretų atsakymą, kad būtų aišku, ar statybos prasidės, ar ne.
Nacionalinio stadiono komplekso statybos trečiadienį buvo aptartos Seimo Audito komitete. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi savo nuomonę, kad Vilniaus miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti, kadangi buvo nuspręsta, jog faktinis investicijų išaugimas siekia 40,35 proc. be palūkanų ir kitų finansavimo sąnaudų.
Šiuo metu viską indeksavus Nacionalinio stadiono komplekso kaina, įtraukus papildomus darbus ir savivaldybės bei ministerijos įsipareigojimą mokėti du dešimtmečius už naudojimąsi šio komplekso paslaugomis, siektų 158,4 mln. eurų.
Šiaip savivaldybė ir ministerija galėtų nekreipti dėmesio į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, tačiau jeigu taip nutiktų ir šios tarnybos kvestionuojama sutartis būtų galutinai pasirašyta, tuomet rizikuojama, jog Viešųjų pirkimų tarnyba kreiptųsi į teismą ir tuomet procesas užsitęstų ir veikiausiai visai nebūtų įgyvendintas.
Iš viso buvo du koncesijos sutarties pakeitimai:
- Dėl kainų indeksavimo 40,35 proc.
- Dėl papildomų darbų – tai yra, dėl papildomų 3000 vietų stadione (iš viso bus 18 000 sėdimų vietų) ir dėl naujos 5000 vietų krepšinio arenos.
Antruoju klausimu Viešųjų pirkimų tarnyba pasisakė, kad reikia pasirinkti kitą teisinį pagrindą ir to beveik niekas nekvestionuoja.
Tačiau dėl kainų indeksavimo savivaldybė, ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba nesutaria, bet greičiausiai savivaldybei ir ministerijai teks nusileisti, jei nenorės užvilkinti proceso.
Daugiausia klausimų kyla dėl infliacijos eilutės ir dėl nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, koncesininkas pagal sutartį buvo prisiėmęs 9,27 proc. infliacijos riziką per statybų laikotarpį, bet kadangi buvo numatyti papildomi darbai ir projekto įgyvendinimas išsitempia papildomai 18 mėnesių, tai realiai, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, koncesininkas turėtų prisiimti didesnę infliacijos riziką: 9,27 + 4,96 proc.
Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat sako, kad indeksavimas dėl nenumatytų aplinkybių turėtų būti mažesnis: pagal savivaldybę jis siekia 13,42 proc. (11,05 proc. tenka savivaldybei ir ministerijai, o 2,37 proc. – statytojui), o pagal Viešųjų pirkimų tarnybą turėtų siekti 8,46 proc., tačiau tarnyba sako negalinti išskirstyti šio padidėjimo pagal dalyvius.
Negana to indeksavimas dėl nenumatytų aplinkybių turėtų apimti laikotarpį nuo sutarties pasirašymo, ne nuo pasiūlymo pateikimo, be to, negalima indeksuoti visos investicijų sumos, nes dalis darbų yra atlikta: pavyzdžiui, tyrimai, projektavimas, stadiono konstrukcijų griovimo darbai. „Jie jau nebeturėtų būti indeksuojami dėl nenumatytų aplinkybių“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos viršininkas Darius Vedrickas.
„Mes susipažinome su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta nuomone ir iš esmės laikomės pozicijos, kad šioje nuomonėje nebuvo konstatuota, kad būtų padaryti Koncesijų įstatymo pažeidimai ar sutarties pažeidimai. Šitą nuomonę mes, žinoma, vertinsime, žiūrėsime ir derybų būdu stengsimės pasiekti geriausią rezultatą“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja Agnė Šataitė.
„Tai ir viskas?“, – nusistebėjo Audito komiteto posėdžiui vadovavęs Zigmantas Balčytis.
„O kokių detalių jūs norėtumėte daugiau išgirsti?“, – irgi stebėjosi A. Šataitė.
Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mokėjimų grafiku po indeksavimo įskaitant papildomus darbus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dalis šiame projekte turėtų sudaryti 59 mln. eurų, bet komitete buvo paminėta 55,8 mln. eurų suma. Tuo tarpu Finansų ministerija skaičiuoja diskontuotą, tai yra, dar mažesnę vertę, bet taip daro greičiausiai tam, kad nereiktų iš naujo gauti Seimo pritarimo ir procesas būtų greitesnis.
Vilniaus miesto savivaldybės dalis po indeksavimo ir įskaitant papildomus darbus pagal tą patį grafiką turėtų sudaryti 89,5 mln. eurų. Šios sumos yra be daugiafunkcinio centro operavimo išlaidų.
„Noriu užtikrinti visus, kad jeigu imsimės šio darbo, tai tikrai jį padarysime. Noriu tik vieno paprašyti: vis tik reikėtų apsispręsti greičiau, nes laikas bėga. Jau prabėgo daug metų ir čia buvo jūsų posėdyje paminėta kelis kartus, kad vyko teismo procesai, kol vyko teismo procesas vėl viskas pabrango. Norėtųsi sprendimo, ar jis būtų teigiamas, ar neigiamas – mums visi sprendimai yra labai geri. Jeigu teigiamas, mes startuojame iš karto ir dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 metų pabaigoje galėtume sužaisti futbolą“, – posėdyje nedaugiažodžiavo A. Avulis.
„Hanner“ šiame projekte atsirado, kai dėl sugriuvusios reputacijos pasitraukė ligšiolinis koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“. Tačiau naujasis koncesininkas, su kuriuo sutarties pakeitimas dar nėra pasirašytas, iškėlė sąlygą, kad sumos privalo būti indeksuotos, nes nuo pirminės sutarties pasirašymo praėjo daug laiko, per tą laiką viskas brango.
