Mokslo leidinyje „Science“ Johnso Hopkinso universiteto mokslininkų komanda publikavo straipsnį, kuriame pažymima, kad „didžios Sars-CoV-2“ užkrėtimų atvejų tenka namų ūkiams. Tyrimo autoriai rėmėsi kelių kitų tyrimų duomenimis, ir juose buvo nustatyta, kad 46-66 proc. visų susirgimų fiksuojama šeimose. Net 59 tūkst. pacientų Pietų Korėjos tyrime buvo pateikta išvada, kad grėsmė užsikrėsti namuose šešis kartus viršija kitus artimo kontakto su žmonėmis atvejus.
Be namų ūkių buvo išskirtos kitos patalpos, kuriose žmonės gali praleisti daug laiko uždarose patalpose – kalėjimai, bendrabučiai, medicinos įstaigos.
Tačiau, pasak medikų, virusas namų ūkiuose neatsiranda „iš oro“, jis ten patenka iš išorės. Tokiose situacijose užkrėtimai priklauso nuo sudėtingų įvairių faktorių sąveikų. Svarbų vaidmenį čia atlieka taip vadinami „superužkratai“, kuomet viename renginyje vienas užkrėstasis perduoda virusą daugeliui kitų, dažnai pats neturėdamas jokių simptomų.
Tokių atvejų pavyzdžiai jau yra žinomi: repeticija chore, pamaldos bažnyčioje, vestuvės, gamybos cechas. Mažas žmonių skaičius išprovokuoja labai didelį užkrėtimų skaičių. Mokslininkai, remiantis tyrimais, tvirtina, kad 80 proc. užkrėtimų nulėmė 10 proc. atvejų, rašoma „Die Welt“.
Trečiasis pandemijos variklis – socialinių ribojimų koronaviruso paveiktuose regionuose netaikymas. Tai, kad žmonių judėjimo tarp miestų ir regionų ribojimas padeda, parodė griežtos priemonės Kinijoje, dėl kurių pavyko suvaldyti viruso plėtrą šalyje.
Mokslininkai pažymi, kad lieka dar labai daug klausimų be atsakymo. Pavyzdžiui, viruso perdavimo viešose vietose, tokiose kaip restoranai ar mažmeninės prekybos parduotuvės, rizika vis dar nėra aiški, kaip ir tų draudimo priemonių, kurių imtasi jų atžvilgiu efektyvumas.
