Visgi tv3.lt kalbintas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pabrėžė, kad ne čia dedamas akcentas. Pasak jo, vyro neadekvačiai žiaurius veiksmus iššaukė alkoholinė psichozė, kuria jis sirgo.
„Pagal tą informaciją, kuri yra prieinama, šis žmogus iš Kėdainių nesirgo kažkokia psichikos liga kaip šizofrenija, depresija ar pan. Žmogus sirgo alkoholizmu. Ir dar: tai yra ne šiaip sau, kad jis gėrė gėrė ir taip pasielgė – jam buvo išsivysčiusi alkoholinė psichozė, liaudyje dar vadinama baltąja karštine ar baltais arkliais – tai lyga, kuri vystosi po ilgalaikio alkoholio vartojimo“, – kalbėjo M. Marcinkevičius, pridurdamas, kad psichikos ligoniai dažniausiai būna neagresyvūs.
Psichozė pasireiškia ne iškart
Jis pabrėžia, kad visuomenė, kartu su valdžia, buvo suklaidinta, kai akcentas šioje tragedijoje buvo dedamas ten, kad vyras, darydamas nusikaltimą buvo blaivus. Baltoji karštinė, pažymi gydytojas, vyksta ne tada, kada žmogus geria, o trečią-ketvirtą parą po to, kai nutraukiamas ilgalaikis alkoholio vartojimas. Taip, specialisto teigimu, įvyko ir Saviečių kaime.
„Baltosios karštinės atveju žmonės yra neprognozuojamo elgesio, nes visiškai sutrinka žmogaus orientacija erdvėje, laike, jis nesupranta, kur yra, jam išsivysto haliucinacijos arba iliuzijos, kiti žmonės jam gali atrodyti kaip velniai ar jį puolančios pabaisos, agresyvūs gyvūnai. Dėl to žmogaus elgesys būna kartais neprognozuojamai agresyvus atsitiktinių žmonių atžvilgiu“, – sako M. Marcinkevičius.
Pasak jo, dėl šios ligos nesupratimo, politikai ir kiti visuomenės veikėjai akcentuoja, kad tai buvo agresija prieš vaikus ir kaip didžiausią problemą mato neapgintas vaikų teises, tačiau specialistas pažymi, kad ši agresija greičiausiai nebuvo nukreipta konkrečiai prieš vaikus.
„Vaikai jam matyt atrodė kaip kažkokios šmėklos ar pabaisos, o jų vietoje galėjo būti kiti vaikai, naminis šuo ar katė, nepažįstamas žmogus, ėjęs pro šalį – jis lygiai taip pat galėjo pasielgti. Vaikų įmetimas į šulinį – visiškai neadekvatus veiksmas, kuris rodo, kad žmogus yra psichozėje ir visiškai nesuvokia, ką jis daro“, – pasakojo M. Marcinkevičius, pridėdamas, kad dažniausiai žmogus po baltosios karštinės nieko nebeprisimena.
Kaip vystosi alkoholinė psichozė
Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius pažymi, kad alkoholinė psichozė išsivysto tiems žmonėms, kurie turi ilgą alkoholio gėrimo „stažą“ ir dar kurį laiką be sustojimo geria – pavyzdžiui, kelias savaites ar mėnesį.
„Tai turi būti ne dvi-trys gėrimo dienos: tokios psichozės išsivysto po kelių savaičių ir kelių mėnesio gausaus alkoholio vartojimo. Daugeliui žmonių, kurie turės daug metų alkoholizmo stažą ir dar kelias savaites ar mėnesį nuolatinio gėrimo, ta psichozė išsivystys. Tai priklauso tik nuo alkoholio vartojimo stažo“, – sakė M. Marcinkevičius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad, nors ir vieną vakarą pavartojus alkoholio, kitą dieną būna abstinencija arba pagirios. Baltoji karštinė, pažymi jis, yra sunkios abstinencijos galutinė fazė.
Psichozės simptomai
„Pirmas paras po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo, žmogų krečia drebulys, jis prakaituoja, širdies ritmas yra dažnas ir su permušimais, žmogų kamuoja didžiulis nerimas, nemiga, bloga savijauta, įtampa, įvairios baimės, jie labai sunkiai užmiega, blaškosi, atsiranda lengvos haliucinacijos.
Dar vienas abstinencijos simptomas – jie pasidaro labai dirglūs: netgi menkiausias garsas, šviesa juos labai erzina, dėl to jie ima ir smurtauti. Tokie žmonės būna ir pikti, ir dirglūs – abstinencija tikrai matosi“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Jis pažymi, kad laiku nutraukus tokią abstinenciją gydymo įstaigoje, alkoholinė psichozė ir neišsivystytų, nes ji formuojasi tik trečią-ketvirtą parą po alkoholio vartojimo nutraukimo. Tad M. Marcinkevčius pataria, kad, jeigu žmonės pastebi artimą ar netgi pažįstamą, kuriam yra stipri abstinencija – jei jis gausiai gėrė alkoholį kelias savaites ar mėnesį – tokį žmogų būtinai reikia nukreipti pas gydytojus. Alkoholinė psichozė, sako M. Marcinkevičius, yra pagydoma.
Situacija negerėja
Alkoholine psichoze sergančių pacientų Lietuvoje, sako specialistas, yra labai daug, ir situacija negerėja.
„Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra labai aukštas – ir pagal suvartojamo alkoholio kiekį ir pagal sergamumą alkoholine psichoze. Tam, kad situacija keistųsi, reikėtų pradėti keisti valstybės politiką, o šiai dienai turime labai mažai priemonių, kurios stabdytų alkoholizmo klestėjimą Lietuvoje, ir mažai kas yra daroma.
Yra gerai, kad uždraudė prekiauti alkoholiu po 10 val., bet prekybininkai sugalvojo, kaip tai apeiti ir atsirado naktinės girdyklos. Matyt, kovoti su alkoholizmu yra labai nepopuliaru, todėl politikai rimtesnių priemonių ir nesiima“, – kalbėjo jis.
M. Marcinkevičius pažymėjo, kad Lietuvoje dažnai kovojama su problemos pasekmėmis, o ne priežastimi – pavyzdžiui, smurtu šeimoje ar savižudybėmis, kas dažniausiai būna alkoholizmo pasekmė.
Jis taip pat nurodė, kad Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, Suomija, pasiekė rezultatų kovoje su alkoholizmu, tad tokios šalys galėtų tapti pavyzdžiu ir Lietuvai.
Alkoholio prieinamumo mažinimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, psichiatras Aurelijus Veryga tv3.lt yra sakęs, kad norint sumažinti alkoholio vartojimą, reikėtų jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, pakelti amžiaus cenzą, riboti pardavimo taškus ir pardavimo laiką, ženkliai pakelti alkoholio kainą.
„Skandinavai turi patirtį su specializuotomis parduotuvėmis. Ten alkoholį galima nusipirkti tik darbo laiku, sekmadienį jo neparduoda, vaikai į tokias parduotuves negali įeiti, yra griežtesni reikalavimai, kam galima parduoti, neblaiviems ten tikrai negalima parduoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, per pastaruosius metus kiek sumažėjo, tačiau lyginant su 2010-aisiais – kiek išaugo, o su 2004-aisiais – beveik nepakito. 2014 m. duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 65,5 tokių susirgimų, 2013-aisiais – 70,3, 2012-aisiais – 85,3, 2011-71,3, o 2010-ais – 61,1 tokių susirgimų.