Darant prielaidą, kad priešlaikiniams rinkimams surinkti 85 balsų Seime nepavyks, galima žengti tolesnį žingsnį ir manyti, jog premjerė I. Šimonytė savo žodį ištesės ir pasitrauks iš pareigų. Tokiu atveju prezidentas, pagal Konstituciją, pavestų dabartinei Vyriausybei laikinai eiti pareigas arba paskirtų vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Nepaskelbus priešlaikinių rinkimų, tikėtina, kad gali išlikti dabartinė valdančioji dauguma, kurią dabar sudaro 50 Seimo narių turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 13 vietų parlamente turintis Liberalų sąjūdis (priskaičiuojant Seimo pirmininkę) ir 11 atstovų vienijanti Laisvės partija.
Kas toliau galėtų eiti premjero pareigas iki eilinių 2024 m. Seimo rinkimų? Koks premjeras tiktų ir prezidentui, kuris pats gegužės mėnesį veikiausiai sieks antros kadencijos, ir trapiai Seimo daugumai? Šiuo aspektu egzistuoja keletas scenarijų, kuriuos portalas tv3.lt aptarė su kai kuriais šiame straipsnyje sąmoningai neįvardijamais konservatorių politikais bei komunikacijos ekspertu Linu Kontrimu.
Ingrida Šimonytė II. Prisikėlimas
Iš pareigų atsistatydinusi I. Šimonytė teisiškai vėl galėtų būti prezidento teikiama Seimui į ministro pirmininko pareigas, bet su portalu savo mintimis pasidalinti sutikę konservatorių politikai mano, jog tai nėra labai tikėtinas variantas, nes pati I. Šimonytė atrodytų ganėtinai komiškai, net jeigu ir gautų tos pačios valdančiosios daugumos paramą.
Pati politikė kiek anksčiau griežtai pareiškė neketinanti tikrintis pasitikėjimo šios sudėties Seime, o naujas patvirtinimas būtų tarsi naujas pasitikėjimo gavimas. Konservatorių manymu, labai abejotina, kad I. Šimonytė norėtų save pastatyti į tokią padėtį.
„Aš manau, kad reikėtų turėti gėdos jai pačiai ir partijai siūlyti dar kartą žmogų, kuris iš principo nelabai suvokia valstybės kaip visumos“, – mano komunikacijos ekspertas L. Kontrimas, pridurdamas, kad netinkamumą pareigoms premjerė pademonstravo būtent pastaruoju metu, kai nusprendė trauktis iš pareigų, jei Seimas neskelbs priešlaikinių rinkimų.
Tokia buvo pasirinkta konservatorių lyderių atsako strategija į čekučių skandalą, kuris apėmė visas politines partijas, bet Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams pakenkė gana stipriai, nes jie šiuo metu yra valdantieji, o prieš rinkimus žadėjo kur kas aukštesnę politinę kultūrą.
„Netikiu, kad per trisdešimt metų Tėvynės sąjunga nesugebėjo išugdyti kitų lyderių. Manau, kad I. Šimonytė yra jau sudegęs variantas, nors nesakau, kad konservatoriai negalėtų jos teikti. Tiesiog, mano subjektyviu požiūriu, tai būtų pasijuokimas iš politikos“, – sako L. Kontrimas.
„Aš manau, kad reikėtų turėti gėdos jai pačiai ir partijai siūlyti dar kartą žmogų, kuris iš principo nelabai suvokia valstybės kaip visumos“.
Linas Kontrimas – apie I. Šimonytės kandidatūros siūlymą į premjerus antrąkart.
Kiek atitinka prezidento interesus. Vertindamas politinę situaciją prezidentas G. Nausėda visais atvejais atsižvelgs į 2024 m. prezidento rinkimų žemėlapį, nes nenorės užsiauginti sau konkurento, mano su portalu tv3.lt kalbėję politikai bei aukšto lygio tarnautojai.
Antrą kartą teikiama I. Šimonytė atitiktų prezidento interesus, nes jau yra pralaimėjusi G. Nausėdai, be to, pareigas kurį laiką einantis premjeras yra tradiciškai kaltinamas dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, todėl yra patogus kaip bokso kriaušė.
„Jeigu Tėvynės sąjunga iš I. Šimonytės bandys daryti kankinę, neva ją sudirbo, o ji esą buvo gera, tai prezidentui apsimokėtų sugrąžinti ją į premjerus ir leisti patirti visą sukurtos „politikos“ malonumą. Nes pasekmės jau atrieda ir atidunda“, – svarstė L. Kontrimas
„Bet jeigu jis rinksis valstybei naudingą žaidimą, tai jis turėtų paprašyti kitos kandidatūros“, – manė pašnekovas.
Pats G. Nausėda interviu TV3 laidai „Dėmesio centre“ neužvėrė durų tokiai galimybei, sakydamas, kad „viskas įmanoma“. Taip šalies vadovas pademonstravo, kad laukia tolesnių politinių partijų žingsnių ir neapribojo savo veiksmų.
Monika Navickienė. Vienas šūvis – du zuikiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės teikimas premjere konservatoriams galėtų tapti tam tikru išsigelbėjimu. Kai kurie konservatorių politikai mano, jog M. Navickienė yra projektuojama tapti naująja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininke po G. Landsbergio, kuris yra pareiškęs nebeketinantis siekti šių pareigų. M. Navickienei labai padėtų didesnis matomumas nacionalinėje politikoje, o premjero pareigos kaip tik tai ir garantuoja – reikia tik metus laiko nepadaryti rimtų klaidų.
Partijos lyderio rinkimai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose numatyti 2025 m. pradžioje po eilinių Seimo rinkimų 2024 m. spalį. Jei viskas važiuotų dabartine vaga, eiliniai rinkimai konservatoriams būtų nekokie, G. Landsbergio flango atstovui būtų sunku švęsti pergalę pirmininko rinkimuose. O kad konservatoriai nieko gero nesitiki eiliniuose Seimo rinkimuose, signalizuoja jų noras surengti priešlaikinius rinkimus: tai yra, staigiai susimažinti kaštus dabar.
M. Navickienės delegavimas galėtų tapti lemtingu posūkiu: ji dar nėra pakliuvusi į jokį politinį skandalą, iki šiol elgėsi pabrėžtinai atsargiai, ganėtinai neblogai vertinama visuomenėje, nors iki Arvydo Anušausko populiarumo netempia.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, šių metų gegužės mėnesį teigiamai M. Navickienę vertino 20,3 proc. respondentų, neigiamai – 33,3 proc. Anksčiau jos teigiamas vertinimas buvo geresnis – 2022 m. gegužę M. Navickienę palankiai vertino 30,9 proc., nepalankiai – 24,3 proc.
„Labiausiai tikėtina, kad teiks M. Navickienę į premjeres“.
Neįvardijamas TS-LKD atstovas.
„Labiausiai tikėtina, kad teiks M. Navickienę į premjeres“, – mano vienas konservatorius, svarstydamas, kad taip G. Landsbergio flangas siekia toliau vadovauti politinei partijai ir nepatirti didesnės konkurencijos su kitais ambicingais politikais partijoje.
Pasak pašnekovo, jeigu M. Navickienei pasisektų pademonstruoti gerąsias savo savybes, ji galėtų perimti vadovavimą partijai G. Landsbergiui atsistatydinus iš pareigų anksčiau ir vesti į eilinius Seimo rinkimus 2024 m. spalį, o galbūt būtų siūloma kandidate prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 m. gegužę.
„Jei ji būtų teikiama, ji būtų vilties šansas konservatoriams kitiems metams. Jeigu jai viskas sektųsi, ji padėtų išplaukti ir rinkimų sąrašui. Bet mes nežinome, ar jai pavyktų“, – mano komunikacijos ekspertas L. Kontrimas.
„Mano požiūriu, ji kol kas nėra atsiskleidusi kaip gebanti imtis valstybinių reikalų. Bet, žinote, dabar Tėvynės sąjungai labiausiai gelbėtų Irenos Degutienės tipažo politikas“, – svarstė L. Kontrimas.
Kiek atitinka prezidento interesus. Jeigu M. Navickienei gerai sektųsi, jeigu ji turėtų konkretų įvaizdžio stiprinimo planą, ji galėtų būti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių kandidatė prezidento rinkimuose ir konkurentė G. Nausėdai. Tai galėtų nepatikti prezidentui, kuris dar nėra pasakęs, kad sieks antrosios kadencijos, bet nėra ir pasakęs, jog nesieks. Tradiciškai, laikysena „nei patvirtinu, nei paneigiu“ politiniuose reikaluose reiškia atsakymą „taip“.
„Jeigu M. Navickienės įvaizdis sustiprėja tiek, kad ji gali būti kandidate į prezidentus, tada jau čia būtų truputį pavojus prezidentui“, – mano L. Kontrimas. Tačiau priimant sprendimą prezidentui bus sunku įvertinti šios politikės potencialą ateičiai.
Arvydas Anušauskas. Populiariausias žmogus, kurį norima „sudeginti“?
Kitas potencialiai įmanomas kandidatas užimti premjero kėdę yra krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, nors su portalu kalbėję konservatoriai mano, jog taip būtų elgiamasi tik tuo atveju, jeigu „jį norėtų sudeginti“. Problema ta, kad būdamas ganėtinai populiarus visuomenėje, A. Anušauskas nėra mėgstamas partijoje, ypač G. Landsbergio rėmėjų gretose. Šis politikas laikomas nepaslankiu, tingiu, neiniciatyviu, neretai teigiama, neva už jį reikia dirbti premjerei.
Vienas su portalu bendravęs konservatorių politikas svarstė, kad paskyrus premjeru A. Anušauską būtų galima „sudeginti“ jo populiarumą, atskleisti silpnąsias puses, bet tai veikiausiai pakenktų politinei partijai prieš eilinius Seimo rinkimus, todėl žingsnis būtų baisiai abejotinas.
Bet A. Anušauskas yra populiariausias partijos politikas: šių metų gegužės mėnesio „Vilmorus“ duomenimis, A. Anušauską teigiamai vertino 44,3 proc. apklaustų žmonių, neigiamai – 27,7 proc. Prieš metus padėtis buvo panaši: 2022 m. gegužę teigiamai jį vertino 43,6 proc., neigiamai – 26,2 proc.
„Bijau būti labai kritiškas, bet A. Anušauskas net ministru nelabai tempia būti, tai ką čia kalbėti apie premjero pareigas? Jeigu yra gandų, kad pateikus jo kandidatūrą, jis būtų sudegintas ir nebekeltų grėsmės ateityje tam tikrai Tėvynės sąjungos vidinei grupei, tai variantas, bet mums, piliečiams, aš nematau gero varianto“.
Linas Kontrimas – apie A. Anušausko kandidatūrą į premjerus.
Paprastai savo populiarumą siekia išnaudoti, tai yra resursas siekti didesnių tikslų. Bet ekspertų bendruomenėje, taip pat savoje partijoje A. Anušauskas neturi daug palaikytojų arba jie kol kas laikosi tyliai.
„Bijau būti labai kritiškas, bet A. Anušauskas net ministru nelabai tempia būti, tai ką čia kalbėti apie premjero pareigas? Jeigu yra gandų, kad pateikus jo kandidatūrą, jis būtų sudegintas ir nebekeltų grėsmės ateityje tam tikrai Tėvynės sąjungos vidinei grupei, tai variantas, bet mums, piliečiams, aš nematau gero varianto“, – sako L. Kontrimas.
Kiek atitinka prezidento interesus. Svarstydamas tokią kandidatūrą į premjerus G. Nausėda, neabejotinai, įvertintų, ar A. Anušauskas galėtų sudaryti jam konkurenciją prezidento rinkimuose. Tai, kad šis politikas yra populiarus visuomenėje, G. Nausėdai turėtų nieko gero nežadėti.
Bet, pavyzdžiui, komunikacijos ekspertas L. Kontrimas sako, kad toks konkurentas, kaip A. Anušauskas, gali būti visai patogus, nes dabartinis prezidentas turi objektyviai geresnius duomenis prezidento pareigoms.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė yra sakiusi, kad A. Anušauskas neliečiamas tik dėl to, jog turi prezidento užnugarį.
Gabrielius Landsbergis. O kodėl ne?
Nors G. Landsbergio pavardė iki šiol garsiai neskambėjo kaip kandidato į premjerus, bet įprastai demokratiniame pasaulyje didžiausios politinės partijos lyderis vadovauja ministrų kabinetui, todėl nebūtų visiškai nuostabu, jei pasitraukus I. Šimonytei, jos vietą metams užimtų G. Landsbergis. Ypač, kad jis pats su I. Šimonyte ir užvirė šią politinę košę.
Šis politikas dažnai kartoja „susitvarkęs su populiarumu“, kas reiškia, jog jis žino esantis nepopuliarus, nebepuoselėja jokių vilčių šioje srityje, todėl iš esmės galėtų būti traktuojamas kaip bitinas darbininkas, kai šaukia pareiga. Politinei partijai tai neišeitų į gera, nes eiliniai Seimo rinkimai bus 2024 m. spalį, bet iki to laiko galima situaciją pataisyti suradus gerą ir populiarų kandidatą į prezidentus.
„Tą G. Landsbergį daug kas, reikia ar nereikia, drožia, bet pasakysiu pozityviai: per šią kadenciją jis stipriai pasikeitė, pasikeitė jo komunikacija, elgesys, jis taip įsitraukė į užsienio reikalų ministro vaidmenį, kad net pamiršo, jog yra partijos pirmininkas. Jeigu jis būtų paskirtas premjeru, būtų atstatyta politinė teisybė. Pažiūrėtume, kaip į tai sureaguotų pats prezidentas. Jeigu nepasiseks, jam bus visi niuksai. Bet gal ir seksis?“, – sakė L. Kontrimas.
Kiek atitinka prezidento interesus. Kadangi G. Landsbergio ir G. Nausėdos santykiai yra išskirtinai prasti, prezidentas tikriausiai norėtų „paminkyti“ šį politiką už klaidas, tad galbūt ryžtųsi teikti kandidatūrą parlamentui, jei tokia būtų daugumos valia. Be to, G. Landsbergio nepopuliarumas G. Nausėdai yra palankus veiksnys, nes G. Landsbergis jam nesudarytų konkurencijos.
Vis tik L. Kontrimas pabrėžia, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip partija, turi didelius finansinius ir žmogiškuosius resursus ir kai kuriais atvejais pademonstruoja gebėjimą valdyti viešąją nuomonę, pavyzdžiui, sugeba nepopuliarų, charizmos stokojantį politiką Valdą Benkunską paversti Vilniaus meru.
„Turint mintyse, kad mūsų rinkėjai yra trumpos atminties, tai su didžiule komunikacija, tą G. Landsbergio minusą kai kuriose vietose galima paversti pliusu“, – teigia ekspertas, pabrėždamas, jog šią taisyklę būtų galima pritaikyti ir M. Navickienei.
Technokratas. Ponas arba ponia X
Politikai ir ekspertai neatmeta galimybės, kad ministrų kabineto vadovu metams galėtų būti pasitelkiamas asmuo iš šalies, technokratas, kuriam vėliau būtų atsidėkota kokiu nors postu užsienyje.
Pavyzdžiui, Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje iš pradžių finansų ministras buvo Algirdas Šemeta, kuris atliko nepopuliarius darbus, apkarpė išlaidas, o paskui jam buvo pasiūlytos Europos Komisijos nario pareigos.
L. Kontrimas pažymi, kad savo laiku tokie vadinamieji technokratai buvo ir pati I. Šimonytė, taip pat Vilija Blinkevičiūtė, tiesa, jos buvo paskirtos ministrėmis, ne premjerėmis. Pašnekovas neatmetė galimybės, kad technokratas taptų premjeru, juolab, kad aplink konservatorius sukasi daug ambicingų asmenų.
Mažųjų koalicijos partnerių atstovas
Šiuo metu tarp politikų mažai kalbama apie premjerą ne iš konservatorių gretų, bet vienas pašnekovų, nenorėjusių būti įvardintas, pasiūlė neatmesti galimybės, jog ministru pirmininku galėtų tapti mažųjų koalicijos partnerių atstovas – politikas iš Liberalų sąjūdžio arba Laisvės partijos. Tačiau taip nutiktų, jeigu didieji koalicijos partneriai konservatoriai tam neprieštarautų, arba jeigu valdančioji dauguma būtų performuota.
