„Mūsų pozicija išlieka nepasiduoti provokacijoms, nemanome, kad artimiausiu metu susidarys situacija, kad reikėtų specifiškai reaguoti, kažkokių grėsmių teritoriniam vientisumui ar suverenitetui nematome“, – BNS penktadienį sakė ministras.
„Lietuvos kariuomenė su sąjungininkais tęsia savo įprastą veiklą, nemanome, kad turime koreguoti savo grafikus, nežiūrint tų šūkių, kurie ateina iš kaimyninės šalies lyderio“, – pridūrė R. Karoblis.
A. Lukašenkos kalbas apie galimą karą ir sienų uždarymą ministras pavadino bandymu spręsti vidaus problemas, dirbtinai ieškant išorės priešų.
„Tęsiasi ta pati retorika, esą Baltarusiją ir poną Lukašenką supa priešai. Tai klasikinis autoritarinių lyderių modelis – jei turiu vidaus problemų, reikia ieškoti priešų išorėje“, – teigė R. Karoblis.
Jo teigimu, Lietuva darbiniais kanalais yra informavusi Baltarusijos gynybos ministeriją apie Lietuvoje vykdomas karines pratybas, o pačioje Baltarusijoje netoli Lietuvos sienų pastaruoju metu karinis aktyvumas yra sumažėjęs.
R. Karoblio teigimu, ilgesnėje perspektyvoje nerimą kelia galima gilesnė Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija. Pasak ministro, Rusijos manevrinių pajėgų atsiradimas Baltarusijoje iš esmės keistų situaciją, į kurią turėtų reaguoti NATO.
„Klausimas, kokią kainą ponas Lukašenka sumokės už Rusijos paramą. Girdėjome apie pagreitintą bendros sąjunginės valstybės kūrimą. Svarbu, kokios bus pasekmės karine prasme“, – sakė krašto apsaugos ministras.
„Būtų skirtinga situacija, jeigu atsirastų Rusijos manevrinės pajėgos Baltarusijoje. Reaguojant į tai planavimo ir kitais aspektais būtų iššūkis ir mums, ir Lenkijai, ir visai NATO“, – teigė R. Karoblis.
Pasak ministro, konkrečių ženklų dėl Rusijos kariuomenės dislokavimo Baltarusijoje nėra, bet pareiškimai apie bendrą „sąjunginės valstybės“ sienos apsaugą yra nauji signalai, todėl būtina sekti, kokie veiksmai juos seks.
