raimundas karoblis

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Derybose dėl Kaliningrado tranzito dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis socialiniuose tinkluose atskleidžia jų eigą ir teigia, kad nemato grėsmės Lietuvos suvereniteto pažeidimui. „Kaip žinia, Lietuva nuosekliai pasisako už sankcijų Rusijai plėtrą, to sieksime ir ateityje.

Buvęs krašto apsaugos ministras, diplomatas Raimundas Karoblis sutiktų kandidatuoti į Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Taip, aš kalbėjausi ir kandidatas tikrai nusiteikęs būtų vykdyti šitą garbingą misiją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad rimtai svarstytų šią kandidatūrą.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Kitų metų sausio 7-ąją bus sudaromi karo prievolininkų sąrašai, atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kitąmet iš viso bus pašaukta per 3,8 tūkst. jaunuolių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

Krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui patvirtintas koronavirusas, jis simptomų nejaučia, BNS ketvirtadienį pranešė ministro atstovė spaudai. „Ministrui R. Karobliui diagnozavus koronavirusą, jis izoliuojasi gydymui ir lauks tolimesnių gydytojų nurodymų. Izoliuojasi ir jo artimiausia aplinka. Ministras jaučiasi gerai, koronaviruso simptomų nejaučia,“ – BNS sakė ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį išvyko į Jungtines Valstijas. Vizito metu bus pasirašyta sutartis dėl keturių sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimo. R. Karoblis Vašingtone susitiks su laikinai pareigas einančiu JAV gynybos  sekretoriumi Christopheriu C.Miller. Vizito išvakarėse prezidentas Donaldas Trumpas atleido gynybos sekretorių Marką Esperį.

Lietuva šią savaitę ketina pasirašyti sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl keturių karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo, antradienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija. Lietuva JAV vyriausybei už platformą per penkerius metus sumokės 181 mln. eurų (213 mln. JAV dolerių). JAV Vyriausybė taip pat skyrė 30 mln. JAV dolerių (maždaug 26 mln. eurų) finansinę paramą projektui. Pirmieji sraigtasparniai Lietuvą gali pasiekti 2024 metų pabaigoje.

Rusijos karinių pajėgų nuolatinis dislokavimas Baltarusijoje būtų didelis iššūkis Lietuvai ir NATO, bet kol kas tokių ženklų nėra, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Lietuva nepasiduos apie karo grėsmę prakalbusio autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos provokacijoms, bet atidžiai vertina situaciją dėl galimo Rusijos pajėgų dislokavimo. „Mūsų pozicija išlieka nepasiduoti provokacijoms, nemanome, kad artimiausiu metu susidarys situacija, kad reikėtų specifiškai reaguoti, kažkokių grėsmių teritoriniam vientisumui ar suverenitetui nematome“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad į šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas reikia reaguoti ramiai, jos grėsmės nekelia. „Iš esmės situacija tokia, kad būtų tiesioginė karinė grėsmė, tai yra puolamosios pajėgos, tikrai to nematome. O kaip mes turime reaguoti? Manau, kad ramiai, kadangi eskalaciniai veiksmai iš Baltarusijos pusės nukreipti į vidų, į propagandines žinutes.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pirmadienį pareiškė, kad kaimyninė Baltarusija siekia eskaluoti įtampą, paskelbusi neplanuotas karines pratybas pasienio regione.Ministro teigimu, Baltarusija karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nekelia, tačiau Lietuva kartu su NATO sąjungininkais atidžiai stebi karinį judėjimą Baltarusijoje.  „Atidžiai stebime situaciją Baltarusijoje.

Jungtinės Valstijos šiemet rudenį vėl atsiųs batalioną karių į Lietuvą daugiau kaip pusės metų rotacijai, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Rugsėjo viduryje dviem savaitėms atvyksta batalionas iš Lenkijos, kuris vykdys trumpas pratybas Pabradėje, po to bus kelių savaičių arba mėnesio pertrauka, ir tada vėl planuojamas dislokavimas bent jau didžiosios dalies bataliono Pabradėje iki kitų metų birželio pabaigos“, – BNS sakė R. Karoblis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad po koronaviruso krizės svarbiausia grįžti į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą, stiprinti transatlantinį ryšį bei tobulinti gynybos planus. Tai ministras pirmadienį teigė Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Latvijoje, karinėje bazėje šalia Alūksnės.

Pagalbą civilinėms institucijoms karantino metu teikiantys kariai turi grįžti prie įprastinės veiklos, LRT radijui antradienį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Darbas tęsiasi, tik tiek, kad pasitelkimas yra mažesnis ir galbūt mažės, valdant tą situaciją. Tie kariai, kurie buvo įtraukti, turi grįžti prie savo įprastinių funkcijų, tai yra – karinis rengimas“, – kalbėjo ministras. „Karių tikslas taikos meto užduotims – spręsti klausimus, padėti civilinėms institucijoms.

Ketvirtadienį pristatytas Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinimas. Atskleidžiama, kad dėl programišių atakos visas Kauno regionas galėjo likti be gėlo vandens, o įtartinos veiklos padidėjo prezidento rinkimų metu. Ekspertai pažymi, kad kibernetinio iššūkių tik daugės karantino metu daugelio žmonių gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę.

NATO turi tęsti atgrasymo ir gynybos priemones, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.  Taip jis kalbėjo NATO gynybos ministrų susitikime, kuriame ministrai aptarė Aljanso atsaką į globalią pandemiją ir paramą šalims, susiduriančiomis su krize. „NATO turi tęsti atgrasymo ir gynybos priemones, o solidarumas ir vienybė – geriausias atsakas bet kokiai krizei“, – ministerijos pranešime cituojamas R. Karoblis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad planuojama pratęsi ir griežtinti dviem savaitėms dėl koronaviruso Lietuvoje įvestą karantiną. Taip pat bus oficialiai įtvirtintas privalomas karantinas iš užsienio grįžtantiems asmenims. Vyriausybė pirmadienį rinkosi į posėdį ir pasitarimą, kur aptarė klausimus, susijusius su šalyje įvesta ekstremalia situacija. Netrukus po posėdžio premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad karantiną privaloma pratęsti ir griežtinti jo sąlygas.

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį sudarė šių metų karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Ketvirtadienį sudarytus šauktinių sąrašus ir nurodymus dėl atvykimo datos planuojama paskelbti iki sausio 16 dienos svetainėje sauktiniai.karys.lt.

Lietuvos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Irake tarnaujantys šalies kariai Irano apšaudytą bazę paliko maždaug septynios valandos prieš išpuolį. „Visi kariai vakar vakare paliko bazę, persidislokavo į atsarginį rajoną, nes buvo gauta informacija dėl balistinių raketų grėsmės“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius. „Nurodymas palikti bazę vakar atkeliavo apie 17.30 val. Lietuvos laiku“, – teigė jis.

Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmadienį susitikę Taline sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti atgrasymą ir sąjungininkų paramą. „Baltijos šalys ir Lenkija išlieka labiausiai pažeidžiamu regionu prie rytinių NATO sienų, todėl turime ir toliau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą visuose – dvišaliuose, regioniniuose, NATO ir ES – formatuose, kad užtikrintume atgrasymo efektyvumą“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad gyventojų nepritarimą gynybos biudžeto didinimui lemia neišspręstos socialinės problemos ir klaidingas visuomenės įsivaizdavimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. R. Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad JAV tankų dislokavimą Lietuvoje laiko jėgos demonstravimu ir reaguos į šiuos veiksmus, bet padarys tai be ginklų žvanginimo. Tačiau Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas pranešė, kad šalis ketina gausinti karines pajėgas Lietuvos pasienyje, reaguodama į JAV bataliono dislokavimą Pabradėje. „Dar niekada nematėme karių iš už vandenyno, taip demonstratyviai dislokuojamų netoli mūsų sienų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. „Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – ketvirtadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo valdybai trečiadienį pristatė galimą karių siuntimą į Siriją, BNS patvirtino keli apie susitikimą informuoti šaltiniai. Ministras su Seimo vadovybe parlamente susitiko trečiadienio rytą. Apie šį susitikimą iš anksto skelbta nebuvo, jis surengtas specialiame saugumo reikalavimus atitinkančiame kabinete.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį pranešė, kad Vyriausybė gynybai 2020 metais siūlo skirti 2,02 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak ministro, tokiems skaičiams prieš kelias savaites pritarė Valstybės gynimo taryba. „Yra Valstybės gynimo tarybos sprendimas, tai yra reguliariame biudžete 2,02 procento“, – antradienį Seimo posėdyje sakė R. Karoblis. Jis neįvardijo, kiek ši suma sieks eurais.

Už Atlanto viešėjęs Gitanas Nausėda JAV žiniasklaidai pareiškė, jog Rusijai pradėjus karą prieš Lietuvą, mes kovotume tik apie tris – keturias savaites. Nors prezidentas tokiu pasakymu norėjo paneigti gandus apie per dvi dienas šalį užimančius priešus, ekspertai sako, jog Prezidentas tautai ir aplinkai turėtų demonstruoti ryžtą ginti šalį iki galo. Vos prieš kelias savaites pirmą kartą kario uniformą dėvėjęs G. Nausėda atskleidė, ką jam už uždarų durų šneka generolai.

Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) specialistai gamykloje Norvegijoje pradėjo testuoti Lietuvai pagamintą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS.  Lietuvai pagaminti šios sistemos komponentai pirmiausia bus išbandomi gamykloje „Kongsberg“, o vėliau atgabenus sistemą į Lietuvą, testavimai bus atlikti ir lauko sąlygomis, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, tikrinamas NASAM sistemos komponentų techninis ir taktinis atitikimas nustatytai ginkluotės specifikacijai.

Nors rytais jau spaudžia šaltukas ir apšąla automobilių langai, vienas mūsų ministrų, pasirodo, į darbą kas dieną keliauja dviračiu. Sako, taip kovojantis su stresu ir aplenkiantis kamščius. Tiesa, net jei ir važiuosite greta – jo greičiausiai nepažinsite, nes veidą jis prisidengia kaklaskare.  7 val. ryto iš daugiabučio sostinėje išeina krašto apsaugos ministras. Rankose pirštinės, atsuktuvas ir garažo raktai.

Lietuvoje ir toliau stiprinama gynybą – jau už kelių savaičių į šalį atvyks 500 amerikiečių karių su daugiau nei 100 tankų ir pėstininkų kovos mašinomis. Be to, amerikiečių kariai į Lietuvą atvyksta ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui. Kodėl kariai į Lietuvą atvyksta būtent šiuo laikotarpiu ir ką tai reiškia mūsų šaliai, paaiškina krašto ir apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministrą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Jau spalį į Lietuvą atgrasymui ir pratyboms su Lietuvos kariais atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinės pajėgos – bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą jie atvyksta kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario. „Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį su naująja Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer aptarė glaudžią Lietuvos ir Vokietijos partnerystę stiprinant saugumo situaciją regione. Taip pat sutarta dėl A. Kramp-Karrenbauer vizito į Lietuvą dar šių metų rudenį. „Vokietijos lyderystė vadovaujant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje, kuri ypač prisideda prie NATO atgrasymo priemonių stiprinimo regione, yra itin svarbi.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Brigados generolas Raimundas Vaikšnoras trečiadienį iškilmingos ceremonijos metu perėmė kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). R. Vaikšnoras Sausumos pajėgų vado pareigas perėmė iš Lietuvos kariuomenės vadu paskirto generolo majoro Valdemaro Rupšio.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad norėtų, jog Seimo nariai slapta balsuotų dėl jo kandidatūros toliau eiti ministro pirmininko pareigas. „Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas. „Viešai balsuojant žmogiška savybė – į akis žiūrint, nors galvoja kitaip, bet padaro (kaip reikia – BNS), nes galbūt bus iš to kokios naudos“, – svarstė S. Skvernelis.

Šią savaitę pristatytas brangiausias pirkinys šalies kariuomenės istorijoje – beveik 400 milijonų kainavusios pėstininkų kovos mašinos. Vokiečių ir olandų gamybos „Boxeriai“ buvo pakrikštyti „Vilkų“ vardu ir išsiskiria visame pasaulyje. Tokios komplektacijos karinių mašinų neturi nė viena NATO valstybė. „Vilkai“ pagaliau išlindo iš miško. Taip būtų galima vadinti šiandien įvykusį unikalų, pagal Lietuvos kariuomenės užsakymą ir pageidavimus pagamintų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pristatymą.

Jonavos rajone, Rukloje, antradienį Lietuvos kariuomenei oficialiai perduotos pirmosios vokiškos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, kurios Lietuvoje bus vadinamos „Vilkais“. Tai – brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, kainavęs per 385 mln. eurų. „Nepaprastai svarbi diena Lietuvos kariuomenei ir visai krašto apsaugos sistemai.

Jonavos rajone, Rukloje, antradienį Lietuvos kariuomenei oficialiai perduotos pirmosios vokiškos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, kurios Lietuvoje bus vadinamos „Vilkais“. Tai – brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, kainavęs per 385 mln. eurų. „Nepaprastai svarbi diena Lietuvos kariuomenei ir visai krašto apsaugos sistemai.

Lietuvoje užvirė tikri sostų karai. Valdžia intensyviai ieško ne tik naujų ministrų, bet ir eurokomisaro, pakeisiančio Vytenį Andriukaitį. Aukštas postas Briuselyje vienam laimingajam užtikrins Lietuvoje sunkiai suvokiamą įspūdingą atlyginimą. Tad nenuostabu, kad norinčių keliauti į ten netrūksta. Kas slapta taikosi į postą svetur ir kodėl šiems varžovams svarbu, kad Daliai Grybauskaitei karjera Vakaruose po kadencijos nenusisektų, visos intrigos – išsamiau.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, jog skirs papildomų lėšų, kad gynybos finansavimas šiemet pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu tai reikės padaryti, tai mes padarysime ir šiemet“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį paragino politikus sparčiau didinti finansavimą gynybai. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais. NATO šalių gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujantis R. Karoblis teigė, kad Lietuva neturėtų kasmet balansuoti ties 2 proc. BVP riba.

Pirmadienį Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis iš Lietuvos išgabeno beveik milijoną Lietuvos kariuomenės nebenaudojamų šaudmenų. Jie skirti Ukrainos kariuomenei. Šie šaudmenys tinka sovietinės gamybos lengviesiems šaulių ginklams – automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams. Sprendimą dėl šaudmenų perdavimo Lietuvos Vyriausybė priėmė vasario pradžioje. Perduodamo turto įsigijimo vertė 255,5 tūkst. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pranešė, kad paprašė išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos naują kariuomenės vadą paskirti per 12 dienų nuo savo inauguracijos. Pasak ministro, to reikia siekiant, kad pasibaigus generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencijai liepos 24 dieną, nereikėtų skirti laikinojo kariuomenės vado. G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.

Vilniuje šeštadienį paminėtos šimtosios Lietuvos šaulių sąjungos metinės. Ta proga sostinės Katedros aikštėje buvo surengta masinė naujųjų sąjungos narių priesaikos ceremonija. Stebint prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir kitiems politikams bei karininkams, vienu metu prisiekė daugiau nei pusė tūkstančio šaulių.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Lietuva išlaikys savo indėlį Jungtinių Tautų operacijoje „Minusma“ ir svarstys galimybes didinti karių indėlį joje 2020-2021 metais. Tai ministras pareiškė Jungtinių Tautų gynybos ministrų konferencijoje penktadienį.

Liko nedaug susitarimų, kurių Rusija nebūtų pažeidusi, o padėtis, kai vienas sutartį pažeidinėja, o kitas – laikosi, tęstis negali, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministras tokią poziciją paskelbė feisbuke, NATO gynybos ministrams Briuselyje aptariant galimus žingsnius atsakant į Rusijos įvykdytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimą. „NATO gynybos ministrų susitikimas.