„Jeigu pono Lukašenkos iniciatyva būtų prisiimami papildomi įsipareigojimai būtent iš Baltarusijos pusės, kviečiant ar sutinkant, kad Rusija dislokuotų jos kariuomenės dalinius Baltarusijos teritorijoje, tai būtų tam tikri gana ženklūs pokyčiai saugumo situacijai regione – tiek Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atžvilgiu. Bet to mes neturime. Konkrečių ženklų ant žemės dėl to irgi nėra.
Jokių šiuo metu duomenų apie planuojamus Rusijos kariuomenės įvedimus nėra. Saugumo situacija neabejotinai pasikeistų, jei Rusija įsikištų. Rusijos įsikišimas tikrai destabilizuotų padėtį. Šiuo atveju mes stebime padėtį 24 val. per parą.
Kalbant apie ketvirtąjį NATO sutarties straipsnį, tam reikia turėti realią ir tikrą grėsmę. Kalbant apie pratybas pasienyje Baltarusijos, mes to nevertiname kaip akivaizdžios grėsmės. Taip, tai yra tam tikra grėsmė, bet tai nėra pati didžiausia saugumo grėsmė regione. Ši rizika siejama su papildomais Baltarusijos valdžios įsipareigojimais tarptautinei bendruomenei“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė R. Karoblis.
Sekmadienį Baltarusijos gynybos ministerija, reaguodama į pasisakymus, paskelbė apie pratybų pradžią šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
„Pratybos nėra planinės, jos yra staigios, tačiau, kita vertus, tai vis dėlto yra pratybos ir vykdomos įprastinės procedūros. Jos, nors ir yra eskalacinio pobūdžio, neplanuotos, tiesioginio poveikio Lietuvos saugumui karine prasme jos nedaro. Lietuvos pusės nuostata yra į šiuos eskalacinius veiksmus nereaguoti“, – pabrėžė ministras.
Linkevičius: realios grėsmės nėra
Pasiteiravus, ar Vladimiras Putinas gali pasinaudoti krize Baltarusijoje, kad įsikištų ir kokie būtų tolimesni Lietuvos veiksmai, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė, kad kol kas realios grėsmės nėra.
„Rusijos prezidentas teigė, kad Baltarusijos vadovas jau paprašė pagalbos iš jo. Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra, ir kol kas nėra situacijos eskalacijos prie sienų. Tai lengva patikrinti, patikrinus žvalgybų duomenis.
Mes nuolat atidžiai stebime informaciją visomis įmanomomis priemonėmis – tiek vidiniais, tiek išoriniais kanalais aptariame situaciją su kolegomis. Tačiau negalime atmesti, kad situacija gali dar labiau blogėti, ir galime imtis teisinių ir kitų pasekmių, turime perspėti Rusiją apie tai“, – sakė L. Linkevičius.
Anot ministro, žinia turi būti pasiųsta Rusijai, kad nėra jokios išorinės eskalacijos, kad čia kažkas grasina iš NATO pusės, kaip teigė buvęs Baltarusijos vadovas.
„Man yra tam tikrų paralelių su 1956 metais – Budapeštu, ir 1958 metais – Praha. Kuomet buvo suteikta karinė „pagalba“ tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje.
Bet tikėtina, kad dabar ne 1956-ieji, ir ne 1958-ieji. Labai daug analogijų šiame procese yra. Rusija, jeigu ir svarsto šią alternatyvą, turi aiškiai būti įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – teigė L. Linkevičius.
Šaukiama Europos Vadovų Taryba: rengiamas sankcijų sąrašas
Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad dėl padėties Baltarusijoje trečiadienį šaukiama Europos Vadovų Taryba.
„(Darbotvarkėje bus – aut. past.) Baltarusija. Viskas, ne tik sankcijos, bet norime apsikeisti ir nuomonėmis, ir vertinimais dėl įvykių Baltarusijoje, kaip į tai bus reaguojama, bus ir sankcijų klausimas“, – pirmadienį sakė patarėja.
Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, ministrais ir saugumo vadovais, prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad sankcijos yra neišvengiamos.
„Konstatuota, kad vertinimai sutampa. Jie yra panašūs. Visos keturios šalys teigia, kad sankcijos Baltarusijos valdžios pareigūnams atsakingiems už susidorojimą su žmonėmis yra neišvengiamos.
Vadovų pastangomis yra gautas pranešimas, kad šį trečiadienį vyks neeilinė vadovų taryba. Klausimas pagrindinis – Baltarusija ir kaip reaguos ES.
Sankcijų klausimas jau buvo aptartas praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministrų taryboje. Yra priimta bendra nuostata, kad sankcijų reikia. Pavesta daryti sąrašus ir rengti sankcijų mechanizmą. Norėtume tikėtis, kad tai bus įgyvendinta“, – pirmadienį sakė prezidento patarėja.
Vėliau pirmadienį situaciją jis žada aptarti ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Baltijos valstybės ir Lenkija reikalauja naujų demokratiškų rinkimų Baltarusijoje, ragina Europos Sąjungą imtis tikslinių sankcijų Minskui.
Baltijos valstybės ir Lenkija reikalauja naujų rinkimų Baltarusijoje, palaiko sankcijas
Kaip teigia Lietuvos Prezidentūra, šios pozicijos patvirtintos pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai surengus vaizdo konferenciją su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais Egilu Levitu, Kersti Kaljulaid bei Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).
„Pokalbyje keturių šalių prezidentai sutarė, kad nauji, demokratijos standartus atitinkantys rinkimai su tarptautiniais stebėtojais yra kelias į pilietinę taiką Baltarusijoje“, – teigiama pranešime.
Pasak Prezidentūros, pokalbio metu Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė pasirengimą jų pastangomis šį trečiadienį sušauktai neeilinei Europos Vadovų Tarybai.
„Prezidentų bendra nuomone, Europos Sąjunga, be kita ko, turi imtis tikslinių sankcijų Baltarusijos režimo atstovų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir represijas prieš taikius protestuotojus, atžvilgiu“, – sakoma pranešime spaudai.
G. Nausėda taip pat informavo šalių kaimynių vadovus, kad savaitgalį Baltarusijos režimas sugriežtino savo retoriką ES ir NATO atžvilgiu. Pasak Lietuvos vadovo, tai nekeičia praėjusią savaitę keturių Prezidentų pasirašyto kvietimo ir siekio organizuoti nacionalinį Baltarusijos susitaikymo forumą. Šią iniciatyvą parėmė ir Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pasisakanti už Koordinavimo tarybos įsteigimą.
Per pokalbį keturių šalių vadovai taip pat aptarė iniciatyvas, susijusias su pagalba Baltarusijos pilietinei visuomenei ir nukentėjusiesiems nuo represijų.
Baltarusijoje po praėjusio sekmadienio prezidento rinkimų kilo protestai, kruvini demonstrantų ir teisėsaugos pareigūnų susirėmimai. Aliaksandrui Lukašenkai lojali rinkimų komisija paskelbė, kad jis su 80 proc. balsų užsitikrino šeštą kadenciją, o varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja surinko 10,9 proc. balsų. Protestuotojai teigia, kad rinkimai suklastoti.
S. Cichanouskaja praėjusios savaitės pradžioje pasitraukė iš Baltarusijos į Lietuvą.
Seime antradienį dėl padėties Baltarusijoje šaukiama neeilinė sesija.
Lietuva sulaukė atsako iš Minsko: atmetė planą
Po pirmadienio ryto prezidento G. Nausėdos susitikimo su Seimo vadovais, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad savaitgalį sulaukė atsakymo iš Minsko. Režimas atmetė Lietuvos pasiūlytą tarpininkavimo planą. Pirmadienį šalies vadovas su Seimo atstovais aptarė situaciją Baltarusijoje ir tolesnę Lietuvos reakciją.
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – spaudos konferencijos metu sakė prezidento patarėja A. Skaisgirytė.
Praėjusią savaitę buvo kalbama, kad bus imtasi kitų priemonių, jei Baltarusijos režimas atmes Lietuvos pasiūlytą 3 punktų planą.
„Sankcijos ir yra tos priemonės. Europinės arba nacionalinės“, – atsakė A. Skaisgirytė.
Nausėdos pokalbis su Cichanouvskaja: „Ji galėtų vesti šalį į naujus rinkimus“
Prezidentas G. Nausėda penktadienį išgirdo Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouvskajos patikinimą, kad ji pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
„Ji yra pasiryžusi tapti ta visuomenine lydere, kuri burtų Baltarusijos pilietinę visuomenę, kuri galėtų vesti šalį į naujus rinkimus.
Režimas toliau baugina savo piliečius grėsme iš užsienio, iš Vakarų. kai tuo tarpu nepavyksta susitarti su savo pačių visuomene.
Stebėjome sekmadienį pakitusią retoriką dėl tam tikrų karinių vienetų perdislokavimą iš Vitebsko į Gardiną. Prezidentas pavedė atitinkamoms tarnyboms labai atidžiai stebėti informaciją ir jį informuoti realiu laiku“, – sakė A. Skaisgirytė.
Lietuvos partijos – vieningos
Prezidentas pirmadienį susitiko su Seimo frakcijų lyderiais, Užsienio reikalų komiteto pirmininku Juozu Bernatoniu, Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Dainiumi Gaižausku ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, turėjo vaizdo skambutį su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja sakė, kad partijos sutaria klausimais dėl požiūrio į įvykius Baltarusijoje.
„Rytoj, rugpjūčio 18 dieną, yra šaukiama neeilinė Seimo sesija aptarti situacijai Baltarusijoje. Todėl prezidentas prieš Seimo sesiją norėjo išgirsti Seimo pirmininko ir vadovybės apie svarstytinus klausimus ir požiūrius. Susitikimo metu galima buvo konstatuoti, kad partijų sutarimas dėl požiūrio į įvykius Baltarusijoje yra, nebuvo jokio klausimo, dėl kurio nuomonės išsiskirtų iš esmės. Partijų vadovai ir frakcijų seniūnai remia prezidento politiką Baltarusijos atžvilgiu“, – teigė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, susitikimo metu buvo kalbėta apie rinkimus Baltarusijoje, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.
„Kviečiame surengti naujus laisvus demokratiškus rinkimus“, – ragino A. Skaisgirytė.
„Mes kalbame apie sankcijas prieš asmenis ir jos yra rengiamos. Nepaisant, kaip suskubs ES, nacionalinės sankcijos gali būti taip pat pritaikomos anksčiau, jeigu nepavyks greitai susitarti dėl ES dėl neatvykimo.
Dėl ekonominių sankcijų vyksta diskusijos. Kadangi tai nebūtų tik sankcijos prieš režimą, o pirmiausia tai būtų sankcijos prieš Baltarusijos žmones, kurių gyvenimas šiandien ir taip labai varganas“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Bernatonis.
„Lietuva niekaip nereaguos į tokius melagingus Lukašenkos pranešimus“
Pasak Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko D. Gaižauskas daug dėmesio sulaukė A. Lukašenkos pokalbiai su Vladimiru Putinu.
„Lukašenka prisidengdamas melu, neva prie Baltarusijos sienos telkiami NATO padaliniai ir pajėgos ir dėl to prašoma pagalbos iš Rusijos kariuomenės.
Prasidėję kelių dienų mokymai Baltarusijoje prie mūsų sienos, tačiau mūsų tarnybų ir mūsų pačių vertinimu – tai didelės grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui nekelia.
Galiu užtikrinti, kad Lietuva niekaip nereaguos į tokius melagingus Lukašenkos pranešimus“, – sakė D. Gaižauskas.
