„Akivaizdu, kad daugelyje Vakarų sostinių karo nuovargis yra pasiekęs tokias aukštumas, kokių kovojantys Ukrainos kariai, matyt, sau niekada neleistų“, – sakė jis pirmadienį per Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinės Asamblėjos posėdį.
„Tas nuovargis verčia ieškoti išeičių, todėl mes girdime vis daugiau kalbų apie „taiką“, kas iš tikrųjų – mano vertinimu – būtų daugiau kapituliacijos pasiūlymai. Todėl (Pergalės – BNS) planas yra visiškai aiškus spaudimas ir nustūmimas tų nuotaikų“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, svarbiausia – saugumo garantijos Ukrainai.
„Tai yra svarbiausia Ukrainai, kad pasibaigus karui bus saugu ateityje“, – pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Nėra geresnės Europoje garantijos negu penktasis NATO straipsnis“, – pridūrė jis.
Vėliau Seime žurnalistams G. Landsbergis sakė, kad pakviesti Ukrainą į NATO dabar, kai neaiškios tos valstybės ribos, realu, istorijoje būta tokių pavyzdžių. Jis minėjo Vokietijos atvejį ir pabrėžė, kad tam tereikia politinės valios.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, Ukrainos pakvietimas į NATO rodytų „tam tikrą negrįžtamumą Ukrainos buvimo Vakaruose“.
„(...) dabar yra daug žodžių, bet jokio teisinio veiksmo, tačiau pakvietimas dar nėra narystė. Tai yra pirmas, bet labai tvarus ir stiprus žingsnis. Manau, kad šitą būtina padaryti, norint nesuteikti rusams manymo, kad jie turi veto teisę dėl NATO plėtros. Ukrainiečiai nusipelnė turėti teisę gyventi ten, kur nori – Vakarų bendruomenėje“, – pažymėjo jis.
Dvikryptė žinia
G. Landsbergio teigimu, Ukrainos gynybos planus Aljansas galėtų pradėti rengti jau dabar. Anot jo, nereikėtų laukti šios šalies priėmimo į NATO.
„Gynybos planai parengti mus jau priėmus į NATO, beveik 12 metų laukėme planų. Klausimas, ar Ukraina irgi turėtų laukti dešimtmečius? Manau, kad pasimokius iš pamokų, kurios buvo Baltijos šalyse, gynybos planus galima ruošti jau dabar, numatyti pajėgumus, kaip tai turėtų būti daroma“, – tvirtino ministras.
„Kitaip tariant, reikia siųsti žinią dviem kryptimis. Vieną – (Rusijos prezidentui Vladimirui – BNS) Putinui, kad toliau jo agresija nebesitęs, kad Ukraina gali būti ginama Vakarų. Antra žinia yra ukrainiečiams, kad jie gali pradėti svarstyti ir matyti savo valstybę saugią, kol kas jie to matyti negali“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, jeigu Ukraina negaus saugumo garantijų, ji pati turės pasirūpinti savo saugumu.
„Jeigu ne NATO, jeigu neturi saugumo garantijų, vienintelis kitas kelias jai yra pasirūpinti savimi. Kokiu nors būdu. Nesakau, kad atominis ginklas yra būdas, bet tiesiog tai reiškia tam tikrą mąstymo nuostatą, kuri aiškiai pasako: jeigu ne NATO, kas mums belieka, turėsime gintis patys, nes Putinas tikrai nesustos“, – teigė G. Landsbergis.
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėjęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad per rugsėjį vykusį susitikimą su JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu šiam pasakė, jog Ukraina turi būti NATO narė, nes priešingu atveju ji sieks branduolinių pajėgumų, kad galėtų apsisaugoti.
L. Kasčiūno teigimu, šis pareiškimas greičiausiai yra derybinis momentas.
„Manau, labiau derybinis momentas, kalbėti apie branduolinius dalykus, bet gauti konvencinius dalykus. Čia – viskas gerai“, – sakė gynybos ministras.
Priekaištavo Vakarams
Per Parlamentinės Asamblėjos posėdį Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė esąs įsitikinęs, kad reikalingų resursų Ukrainai apginkluoti tikrai įmanoma rasti.
„Aš bandžiau įsivaizduoti istorijos vadovėlį, kuris bus parašytas po dešimties metų, Ukrainos vieta tame vadovėlyje jau yra aiški – Ukrainos drąsa, pasiryžimas kovoti, didvyriškumas. Bet liūdniausia, kad skyrius pavadinimu „Vakarai“ dar nėra parašytas, o tai, kas jame parašyta, nebūtinai yra labai garbinga“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mes prisidėsime, kad Vakarų skyrius būtų kuo stipresnis, tiek kiek lies mūsų jėgos“, – pridūrė jis.
Penkių punktų vadinamajame pergalės plane – kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
