„Yra visiškai aišku, kodėl „Pergalės plano“ reikia dabar. (...) Akivaizdu, kad daugelyje Vakarų sostinių karo nuovargis yra pasiekęs tokias aukštumas, kokių Ukrainos kariai, matyt, sau niekada gyvenime neleistų. Tas nuovargis verčia ieškoti išeičių“, – pirmadienį vykusioje Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje kalbėjo G. Landsbergis.
„Dėl saugumo garantijų arba, kitaip tariant, pakvietimo į NATO. Saugumo garantijos yra, tai, kas yra svarbiausia Ukrainai – žinoti, kad kai nutils ginklai, kita diena bus saugi. (...) Manau, kad narystė turėtų būti be jokių išlygų, aiški, tokia pati, kaip ir kiekvienos kitos NATO valstybės narystė. Tai yra saugumo garantija“, – pabrėžė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarų valstybės gali rasti resursų „Pergalės plane“ išskirtam ginkluotės prašymui.
„Ginkluotės prašymas yra aiškus ir logiškas. Jis skambėjo nuo pat pirmųjų karo dienų, kad Ukraina turi būti apginkluota tiek, kad galėtų apginti savo valstybę, savo žmones. Ši sąlyga nėra išpildyta. (...) Vakarai tikrai tai gali sau leisti“, – tikino G. Landsbergis.
„Daugeliui NATO valstybių draudimas atsišaudyti Ukrainai į tas vietas, iš kurių ji yra atakuojama, yra sunkiai suprantamas. Čia nereikia papildomų pinigų didelių – reikia politinės valios ir apsisprendimo, kad Ukraina turi laimėti, nes jei ji nelaimės, pralaimėsime mes visi“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurį sudaro penki punktai. Kitą dieną jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime
Tuomet Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukraina pergalės nepasieks.
Pirmajame „Pergalės plano“ punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis yra skirtas pokario laikotarpiui.
