Kariuomenės vadas patikino, kad „gali paremti ministrą“ ir sutikti su mintimi, kad „gali būti taip numatyta, kad artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus“.
Jos čia nebus, pasak V. Rupšio, dėl įvairių priežasčių, pirmiausia logistinių ir infrastruktūros. Visgi, anot kariuomenės vado, svarbu žinoti, kad Lietuva, kaip NATO narė, bus ginama, nebus atiduotas nė vienas jos centimetras.
„Svarbu suprasti, kad nė centrimetras NATO valstybės negalės būti atiduota, kovosime dėl kiekvieno centimetro, o kaip tai darysime, tai karinių sprendimų ir tarpusavio susitarimo klausimas. Nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau, nei brigados. <...> Turėsime pasiruošti priiimančios šalies pajėgumo vystymus, taip pat reikia amunicijos sandėlių, bendros infrastruktūros gerinimo“, – kalbėjo generolas V. Rupšys.
Prieš kelias dienas užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis.
Tą kartą Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad „techninius visus aspektus, kaip šalys deklaruotas pajėgas naudos, kaip jos judės tarp šalių, ar dalis jų bus, pavyzdžiui, Vokietijoje, o dalis Lietuvoje, ar nuolat Lietuvoje, pavyzdžiui, mokymuose, manau, kad visa tai galiausiai sudėlioja ne šalių vyriausybės, o kariškiai, remdamiesi pajėgumais, kuriuos turi, remdamiesi poreikiu“.
Tiesa, jis patvirtino, kad Lietuvos lūkestis, jog vokiečių kariai nuolat būtų mūsų šalyje, nesikeičia. „Mūsų lūkesčiai buvo aiškiai deklaruoti, tai yra brigados rytiniame flange, tačiau mes puikiai suprantame, kad didelė dalis šalių tiesiog neturi tų pajėgumų, juos dar reikia sukurti arba atkurti“, – žiniasklaidai prieš kelias dienas sakė A. Anušauskas.
Ilgas bendradarbiavimas naudingas visiems
Lietuvoje šiuo metu vieši JAV Nacionalinės gvardijos vadas Danieliis R. Hokansonas ir jis per spaudos konferencija su mūsų šalies kariuomenės vadu sakė, kad Nacionalinės gvardijos padalinys – Pensilvanijos gvardija su Lietuvos karinėmis pajėgomis bendradarbiauja beveik nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios, kartu buvo Afganistane.
Gegužę vykusiose pratybose „Ugninis griausmas 2022“ Lietuvoje dalyvauvo JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su turima ginkluote. Pratybų metu buvo gerinama Lietuvos ir JAV artilerijos padalinių sąveika. „Ugninis griausmas 2022“ yra gegužę Europoje vykstančių JAV Sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje pratybų „Europos gynėjas 2022“ dalis.
Pensilvanijos nacionalinė gvardija – viena didžiausių ir seniausių gvardijų JAV gynybos sistemoje, kurią su Lietuvos kariuomene sieja ilgametis glaudus bendradarbiavimas. Jau 29 metus PANG teikia įvairiapusę paramą Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, vykdo instruktorių iš Lietuvos apmokymus, dalyvauja bendrose pratybose.
JAV Pensilvanijos nacionalinė gvardija visapusiškai remia Lietuvos planuojamų įsigyti sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ projektą ir vykdo Lietuvos karinių oro pajėgų pilotų, kurie valdys šiuos sraigtasparnius, mokymus.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos ir PANG aktyviai bendradarbiauja remiantis 2019 metais pasirašytu karinio bendradarbiavimo susitarimu tarp šių pajėgų ir PANG 28-osios pėstininkų divizijos ir pavaldžių vienetų, kuriuo siekiama LK SP štabe išvystyti divizijos lygmens vadovavimo ir valdymo pajėgumą, taip pat su gvardija bendradarbiavimą vysto ir Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos bei Mokymo ir doktrinų valdyba.
Lietuvoje diskoluoti nemažai JAV karių
Lietuvoje yra dislokuoti JAV kariai jų rotacinių pajėgų pamainos pasikeitimas prasidėjo gegužės pabaigoje. Atvyko pirmieji JAV kariuomenės 4-osios pėstininkų divizijos 3-iosios šarvuočių brigados kovinės grupės 66-ojo šarvuočių pulko 1-ojo bataliono (1-66) kariai su technika – tankais M1A2 „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, šarvuočiais.
Batalionas, kurio įprasta dislokacijos vieta yra JAV Kolorado valstijoje esantis Fort Karsonas, iki birželio mėnesio pabaigos pakeis nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo 3-66 bataliono karius bei jų rotacijos pradžioje atsigabentą karinę techniką. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“.
Taip JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą sąjungininkams, užtikrindama saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.