Trečiadienį paskelbti šių metų karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai.
Sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. 2020 metų šauktinių sąrašus ir nurodymus dėl atvykimo datos galima pamatyti svetainėje sauktiniai.karys.lt. Iš į sąrašus šiemet patekusių jaunuolių į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus.
Įsigaliojus naujai šauktinių sudarymo tvarkai, universitetuose studijuojantys asmenys šiemet taip pat neišvengs karo prievolės. Tiesa, atsiranda ir tokių, kurie svarsto, kaip būtų galima išvengti tarnybos. Visgi dalis tokių asmenų prasitaria apie galimybę tęsti mokymąsi profesinio rengimo centruose.
Nepaisant to, Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė pažymi, kad tiksliai nusakyti, kokia dalis jaunuolių pasirenka kitą mokymosį įstaigą vien tam, kad būtų išvengta karinės tarnybos, yra nelengva.
„Džiugu, kad jaunuoliai siekia geresnio išsilavinimo ir nešvaisto laiko veltui. Negalėtume teigti, kad mokslas profesinio rengimo centruose yra galimybė išvengti tarnybos, nes juose pagal LR Karo prievolės įstatymą galima mokyti tik iki 21 metų. Iki šių metų buvo šaukiami jaunuoliai iki 26 metų, o šiemet bus šaukiami jaunuoliai iki 23 metų įskaitytinai“, – pastebi ministerijos atstovė.
Pastebima, kad studijuojantys jaunuoliai, patekę į šauktinių sąrašą, turės apsisprendimo laisvę – galės arba sustabdyti studijas ir tuomet atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie vyksta 3 metus savaitgaliais. Be to, yra galimybė 3 metus studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Visgi Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė pažymi, kad yra išskiriami išimtiniai atvejai, kuomet šauktiniams karinė tarnyba negresia:
- asmenims, kurie pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
- neįgaliesiems asmenims (kai nustatytas darbingumo lygis iki 55 procentų) ;
- asmenims, kurie Karinės medicinos ekspertizės komisijos pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
- dimisijos kariams (dimisija yra buvusio tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario, kuris dėl amžiaus ar sveikatos visam laikui yra atleistas nuo karo prievolės, statusas);
- pagrindinio karinio parengtumo neįgijusiems asmenims, kai jiems sukanka 60 metų;
- moterims, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
- ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
- aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
- Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams ir prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Kalėjimų departamento įstaigos pareigūnams, Valstybės saugumos departamento sistemos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams
- įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę;
- vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
- nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
- teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
- juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
- karo prievolininkams kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
- karo prievolininkams kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat karo prievolininkams kuriems, atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka).
Tiesa, kariuomenės atstovė G Kazlauskienė priduria, kad yra ir kitų išimtinių atvejų, tačiau karinės tarnybos siekiantis išvengti asmuo turėtų surasti svarių argumentų, kokią žalą 9 mėnesiai, praleisti kariuomenės mokymuose, padarytų kitiems ar jo profesinei, asmeninei sričiai.
„Vertinant karo prievolininkų prašymus dėl tarnybos atidėjimo, neužtenka pagrįsti tik tam tikrų konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimą, pavyzdžiui, karo prievolininkas yra ūkininkas, ar verslininkas, tačiau turi būti grindžiama konkreti žala, kuri kiltų dėl tarnybos atlikimo.
Pateikti svarūs, objektyvūs ir pakankami įrodymai, jog tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą, yra pagrindas atidėti tarnybą. Tarnybos atidėjimo institutu yra tik suteikiama papildomai laiko pasiruošti tarnybos atlikimui kitu metu, tai reiškia, jog karo prievolininko pareiga atlikti karo tarnybą neišnyksta ir karo prievolininkas gali būti šaukiamas atlikti karo tarnybą ateityje.
Karo prievolininko sveikatos tinkamumą atlikti karo tarnybą vertina Lietuvos kariuomenes Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Patikrinus karo prievolininko sveikatą ir nustačius, jog neatitinka kario sveikatai keliamų reikalavimų, tarnyba atidedama arba yra atleidžiami nuo karo prievolės iki baigsis sveikatos sutrikimai“, – pastebi pašnekovė.
Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad per 2019 m. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba gavo 6833 prašymus atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, iš kurių – 2749 buvo savo noru pareiškusių pradėti tarnybą, o 4084 piliečiai, patekę į šaukiamųjų sąrašus, siekė pirmumo teise atlikti tarnybą.
Atlikus privalomąsias karo medicinos ekspertizių komisijos procedūras, daugiau negu pusė, tai yra, apie 4 tūkst. jaunuolių, buvo pripažinti tinkamais pradėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Daugiausiai tarnybą rinktis savo noru 2019 m. pasižymėjo Vilniaus (662 prašymai) bei Kauno (643 prašymai) regionai.
Kariuomenės atstovai primena, kad nors nustatyti piktybiškai karinės tarnybos vengiančius asmenis yra gana sudėtinga, tačiau karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba kita atsakomybė, viena jų – baudžiamoji.
„Įvertinti kiekvieno karo prievolininko veiksmus dėl netinkamo jų pareigų vykdymo yra labai sudėtinga ir sunku įvardinti, kas vengia piktybiškai, o kas tiesiog pamiršo ar nežinojo. Tačiau norėtume pabrėžti, kad karo prievolininkams, kurie nevykdė tinkamai karo prievolininko pareigų ir neturėjo tam pateisinamų priežasčių, buvo taikomos įvairios administracinio ar kitokios poveikio priemonės“, – priduria ministerijos atstovė Asta Galdikaitė.
Šiuo metu šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą amžius nustatomas nuo 18 iki 23 metų. Iš viso atlikti tarnybą skirtinguose Lietuvos kariniuose padaliniuose pakviesti 3828 karo prievolininkai. Pastebima, kad didžiąją dalį tokių asmenų sudaro savanoriai.
