Įsigaliojus karantino režimui buvo aktyvuoti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operaciniai pajėgumai ir šimtai Lietuvos karių su pasieniečiais ir sveikatos specialistais vykdė jiems skirtas užduotis jūrų ir oro uostuose bei praleidžiamuosiuose punktuose pasienyje.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, kariuomenė dar iki karantino paskelbimo buvo gavusi užduočių iš prezidento, kuris aktyviai domėjosi galimybe įtraukti kariuomenę į situacijos suvaldymą.
„Jo pavedimu planavome paremti valstybės pastangas teikiant paramą institucijoms einamosios situacijos suvaldymui bei, žvelgiant toliau, parengti Lietuvos kariuomenės pagalbos teikimo planus civilinėms institucijoms situacijai blogėjant. Pasirengėme tam ir džiaugiamės, kad šių planų įgyvendinti nereikėjo ir situacija buvo suvaldyta“, – pranešime cituojamas V. Rupšys.
Pasak jo, kariuomenės karininkai padėjo planuoti ir organizuoti valstybės veiklą, oro transporto paslaugas teikė kariuomenės lėktuvas „Spartan“. Kariuomenė analizavo informacinę erdvę, saugojo svarbius objektus, kariai patruliavo ir vykdė kitas pavestas užduotis.
Per karantiną kariuomenė šioms užduotims iš krašto apsaugos biudžeto išleido daugiau kaip 8 mln. eurų. Jie buvo skirti atlyginimams sumokėti, apmokėti karinio lėktuvo skrydžius ir kitoms logistinėms išlaidoms, medicininėms ir apsaugos priemonėms.
„Esu dėkingas visiems Lietuvos kariams, kurie atliko savo pareigas nepriekaištingai. Dėkingas vadams, kurių sėkmingo vadovavimo dėka virusas kariuomenėje neišplito. Esu dėkingas valstybinėms institucijoms, ypač medikams, kurie sunkiai dirbo, bei užtikrino visų Lietuvos piliečių, tuo pačiu ir kariuomenės poreikius“, – sako kariuomenės vadas.
Daugiausiai vienu metu pamainoje vykdant taikos meto užduotis buvo beveik 200 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių savanorių. Iš viso per šį laikotarpį kariai savanoriai vykdyti užduočių šaukti daugiau kaip 10 tūkst. kartų.
Sveikatos apsaugos ministerijai buvo priskirti sąveikos karininkai, Karo policijos pareigūnai saugojo Lietuvos pašto terminalą bei patruliavo gatvėse, padėdami Lietuvos policijai užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi, Logistikos valdyba Santaros klinikoms Vilniuje skyrė dešimt palapinių su visa administracine įranga, Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan“ pargabeno reagentus COVID-19 viruso tyrimams ir apsaugines priemones, o Strateginės komunikacijos departamento analitikai teikė informacinės aplinkos vertinimus dėl COVID19 informacinių atakų.
Karo medikams teko teikti būtinąją pagalbą pacientams 29-iose Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose įvairiuose Lietuvos miestuose.
Per karantiną Lietuvos kariuomenėje buvo apribotas karinis rengimas ir pratybos, karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį, sugriežtėjo patekimo į karinį vienetą tvarka, maitinimas ir sveikatos priežiūros paslaugos buvo organizuojamos taip, kad būtų išlaikyti saugaus atstumo reikalavimai.
Pasak ministerijos, nors dėl buvusio karantino suvaržymų nežymiai pakito visų metų šaukimo planas, šis procesas visiškai nesustojo. Nuo liepos planuojama toliau vykdyti šaukimą tiek į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tiek į parengtojo rezervo mokymus įprastine tvarka.
