Ar A. Dulkiui gali ateityje iš tiesų palikti ministro postą, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo opozicinės partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, Seimo sveikatos komiteto narys Linas Slušnys ir politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.
Ministrą vadino „silpnu ir beviltišku“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad šešėlinė vyriausybė mėgino su A. Dulkiu kalbėtis nuo pavasario, bet labai nesėkmingai.
„Bandėme formuluoti savo siūlymus. Mūsų šešėliniu sveikatos ministru Aurelijus Veryga, žmogus, kuris gali daug patarti. Bet ministrui tos pagalbos nereikėjo“, – Žinių radijui sakė R. Karbauskis.
Jis priminė, kad ne kartą valdančioji dauguma šnekėjo apie 130 žingsnių pandemijos valdymo planą, kuris taip ir nepasirodė.
„Jis buvo vizijose, matyt, kažkur paslėptas arba neegzistavo visai. Keliame klausimą, kaip kovidas yra valdomas. <...> Kodėl šnekame apie Dulkį? Jeigu nemirtų kas dieną apie 20 žmonių, tikriausiai būtų galima su tuo taikstytis. Dulkio buvimas ministru opozicijai yra pakankamai geras dalykas – tokio silpno, beviltiško ministro buvimas sveikatos ministro pozicijoje opozicijai leistų rinktis dividendus. Su tuo galima būtų taikstytis, bet žmonės miršta“, – sakė LVŽS partijos pirmininkas.
L. Slušnys: ne ministro kaltė, kad žmonės serga COVID-19
R. Karbauskis laikėsi nuomonės, kad 130 žingsnių planas gerino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) įvaizdį visuomenės akyse. Neva kalbos apie šį planą skambėjo prieš rinkimus ir padėjo pasiekti politinę pergalę parlamento rinkimuose.
Tačiau TS-LKD atstovas, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys paneigė tokias R. Karbauskio kalbas. Iš tikrųjų apie planą buvo kalbėta jau po rinkimų, tvirtino jis ir žodžių į vatą nevyniojo: „Pirmiausia, Karbauskis susiriesdamas meluoja. Susiriesdamas, nes 130 žingsnių planas buvo kalbėtas po susitikimo su prezidentu, po rinkimų ir prieš rinkimus mes tikrai niekas nepasakėme apie tą planą.“
Tačiau L. Slušnys pripažino, kad minėtą planą matė savo akimis ir ten punktų buvo ženkliai mažiau nei žadėti 130. „Mes turėjome situaciją, kad tą planą, tu gali daryti ką nori, virusas koreguoja pagal save“, – papildė jis.
Į R. Karbauskio pastabą dėl aukšto mirtingumo nuo COVID-19 rodiklių L. Slušnys atsakė šitaip: „Ponas Karbauskis galėtų truputėlį būti santūresnis, nes turėjo galimybę 4 metus užsiimti sveikatinimu, turėdamas tokius korifėjus kaip Dainius Kepenis. Bendrai žmonių sveikatą pakelti iki tiek, kad jų imuninė sistema nebūtų tokia pažeidžiama, kokia yra dabar Lietuvoje. Kas vyksta su mūsų mirtimis, susiję su mūsų bendrąja sveikata, ne kažkuo kitu.“
Tad Seimo narys nematė sąsajų tarp ministro veiklos ir mirtingumo nuo COVID-19 rodiklių Lietuvoje. „Kaltinti ministrą mirtimis... Faktiškai tada jam reikėtų kelti baudžiamąją bylą, jūs nejuokaukite. Jis tikrai ne tas žmogus, kuris atsakingas už tai, kad žmonės serga kovidu“, – kalbėjo L. Slušnys.
Peikė skiepijimo kampaniją
Taip pat R. Karbauskis pažymėjo, kad ministras A. Dulkys atsakingas už skiepijimo proceso organizavimą. Deja, pasak jo, vakcinacija vyksta ne itin sklandžiai. „Pas mus mažiausiai pasiskiepijusi [amžiaus] grupė yra 85+. Tokiu atveju, reikia pripažinti, kad tas organizavimas buvo netinkamas“, – nurodė jis.
R. Karbauskis davė pavyzdį, kad Izraelyje centralizuotai valdomi skiepijimo procesai davė rezultatų, o Lietuvoje ši užduotis buvo „numesta savivaldybėms ir atitinkamai nekoordinuojama“. Taip pat jis priekaištavo dabartinei valdžiai, kad vaistinės vangiai prisideda prie vakcinavimo.
L. Slušnys į tai atsakė: „Vaistinės yra privačios struktūros ir jos arba ima, arba neima šitos skiepijimo kampanijos. Mes negalime priversti. Galimybės yra: sudarytos sąlygos, įstatymai leidžia tai, visi parėdymai yra. <...> Nereikia daryti dramos ten, kur mes nesikišame į privatų verslą.“
Ministras „per viduriuką“: skyrė 5–6 balus iš 10
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili minėjo, kad dėl A. Dulkio veiklos nežvelgtų nei labai optimistiškai, nei pernelyg pesimistiškai.
Dėstytoja politologė, paklausta, kiek balų ministrui parašytų už jo veiklą, atsakė: „Kažkur apie viduriuką, tarp penketo ir šešeto rašyčiau, nes problemų tikrai yra. Sutinku su ponu R. Karbauskiu, yra už ką papeikti ministrą, bet gal ne taip drastiškai, nes situacija nedėkinga, nedovanotina. Nelabai įsivaizduoju, kas dabar savo noru norėtų užimti tokią kamikadzišką padėtį ir vadovauti tokiai ministerijai esant tokiai didelei įtampai“, – kalbėjo ji.
Ji pritarė minčiai, kad ministro keitimas krizės akivaizdoje būtų klaidingas žingsnis, tačiau skatina ir interpeliacijos nepriimti pernelyg rimtai. „Ministrų, kurie užsiima krizių valdymu, keitimas turbūt būtų pats blogiausias dalykas. Nebent ką nors asmeniškai labai stipriai prisidirbtų tie ministrai, tada jau neišvengiamai reikėtų [keisti]. Bet interpeliacijos nereikėtų visiškai vertinti kaip kažko radikalaus, kad tai jau tikrai pasibaigs ministro atstatydinimu“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarišvili.
Ji teigė mananti, kad ministro pašalinimas iš posto neįvyks, nes opozicijai nepakaks balsų. „Įtariu, kad valdančioji dauguma turėtų susivienyti vėl vien dėl to, kad šiuo metu nematau kandidatų, kas galėtų greitai A. Dulkį pakeisti. Po pusmečio, kitais metais – galbūt. Šiandien, šią akimirką – tikrai nemanau“, – teigė politologė.
Portalas tv3.lt ankščiau rašė plačiau apie patį interpeliacijos procesą ir kaip jis vyksta. Tam, kad Seime įvyktų interpeliacija, ją turi pateikti ne mažiau nei penktadalis Seimo narių – bent 29 parlamentarai. Surinkus reikiamus parašus, ministras pirmininkas ar ministras reikalaujami paaiškinti savo priimtų sprendimų motyvus. Antradienį LVŽS inicijuota interpeliacija A. Dulkiui Seime surinko 43 parašus.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Tuomet Seimas sesijos metu turi apsvarstyti atsakymą savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Visą laidos įrašą galite stebėti čia:
