Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
RAMŪNAS KARBAUSKIS
Valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis 2020–2024 metų kadenciją Seime buvo vienas populiariausių politikų. Nors paties R. Karbauskio kandidatų į Seimą sąraše nėra, jis yra partijos štabo vadovas. Politikas iš Seimo pasitraukė dar 2020 metais.
„Galima vairuoti nuo galinės sėdynės, jei gerai vairuoji, jei vairuoji blogai, tai ir nuo pirmos sėdynės nelabai kas išeis“, – tikino pats valstiečių lyderis.
Įtampa tarp Skvernelio ir Karbauskio
Nuo 2014 m. trukusi dabartinio „Vardan Lietuvos“ vedlio Sauliaus Skvernelio ir valstiečių pirmininko Ramūno Karbauskio draugystė buvo pilna pakilimų ir nuosmukių. Dar šią savaitę R. Karbauskis tvirtino, kad labiausiai koalicijoje nenorėtų dirbti su Sauliaus Skvernelio demokratais.
O pirmieji atgarsiai apie galimą atsiskyrimą pasigirdo dar 2017 m., kai S. Skvernelis pareiškė sulaukiantis kai kurių valstiečių raginimų kurti naują frakciją. Visgi R. Karbauskis tokias S. Skvernelio kalbas pavadino emocijomis.
Dar kartą S. Skvernelis sukritikavo LVŽS 2019 m. liepą ir tvirtino, kad valstiečiai turi keistis, jei norėtų jį matyti tarp kandidatų 2020 metų Seimo rinkimuose. Viešai išreikšti tam tikrą kritiką ar nepritarimą vienos kito pozicijoms vėliau nepabijodavo tiek R. Karbauskis, tiek S. Skvernelis.
2021 m. vasarį, jau būnant opozicijoje, R. Karbauskis pradėjo vadovauti šešėlinei valstiečių vyriausybei, tačiau S. Skvernelis liko be posto joje.
R. Karbauskis tvirtino, kad S. Skverneliui buvo siūlyta dalyvauti šešėlinės vyriausybės veikloje, tačiau jis pasiūlymo atsisakė. ekspremjeras aiškindamas savo sprendimą sakė, kad šešėlinę Vyriausybę norėtų matyti suburtą iš visų opozicinių frakcijų. 2021 m. kovą S. Skvernelis tapo opozicijos lyderiu.
2021 m. liepą po konflikto su R. Karbauskiu iš valstiečių partijos buvo pašalintas ilgametis jos narys Tomas Tomilinas. S. Skvernelis buvo vienas iš viešai šį sprendimą kritikavusių frakcijos atstovų Seime, o tų pačių metų rugpjūtį jis sakė turintis dvejonių dėl ateities valstiečių frakcijoje. Šiuo metu T. Tomilinas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąraše žengia septintas.
Galiausiai 2021 metų rugsėjo 7 dieną dešimt parlamentarų, tarp jų – S. Skvernelis, paliko LVŽS frakciją. Jie kartu su keliais politikais iš Seimo narių Mišrios grupės pranešė buriantys naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. O po kiek laiko tokiu pačiu pavadinimu buvo sukurta ir politinė partija.
Kaltinimai, kad Karbauskis konservatoriams padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo
Praeitų metų pradžioje įsisukęs pedofilijos skandalas, kurio metu išaiškėjo, kad buvęs Seimo konservatorių frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, privertė susipešti ir opoziciją.
Praeitų metų vasario mėnesį parlamento opozicija norėjo sušaukti neeilinį posėdi dėl K. Bartoševičiaus veiksmų, tačiau valstiečiai vietoje neeilinio posėdžio siūlė palaukti kovo mėnesio, kai prasidės Seimo pavasario sesija, ir tada bandyti parlamente burti specialią komisiją tiems patiems Bartoševičiaus klausimams gvildenti.
„Tai yra tiesiog Lietuvos žmonių interesų išdavystė, tai yra ne frakcijos pozicija, tai yra partijos pirmininko, kuris tūno šešėlyje pozicija ir išlaužytos rankos“, – tuo metu kalbėjo S. Skvernelis.
S Skvernelis įtarė, kad prieš rinkimus narplioti Seime pedofilijos skandalą trukdantis Karbauskis nori užsitarnauti konservatorių palankumą, jog valstiečių lyderio valdomas „Agrokoncernas“ galėtų vystyti didžiulį vėjo jėgainių projektą.
„Viešai informacija yra, kad nori vystyti vėjo jėgainių parką. Su parkų leidimų ir galių gavimu yra problemos, plius atsiranda įvairūs aplinkosauginiai reikalavimai. Kas gali paneigti, kad...“, – sakė S. Skvernelis.
„Jokiu būdu nėra ir būti negali. Mūsų verslas kreipėsi į teismą dėl to, kad „Litgrid“, kiek aš žinau, neduoda sprendimų, nedaro sprendimų. Ir jokių susitarimų negali būti. Jeigu jie būtų, į teismą nereiktų kreiptis tikriausiai. Saulius Skvernelis, jie ne tik nesako tiesios, bet ir atvirai meluoja“, – tuo metu tikino R. Karbauskis.
Pirmas atleistas Seimo vadovas
2000 metų spalį R. Karbauskis tapo Seimo vicepirmininku, tačiau jau 2001 metų gegužę R. Karbauskis buvo atstatydintas iš parlamento vadovo pavaduotojo pareigų. Tai – pirmasis atvejis po nepriklausomybės atkūrimo, kai vienas iš Seimo vadovybės narių buvo pašalintas iš savo pareigų.
Per pirmąsias savo kadencijas Seime R. Karbauskis pagarsėjo ir palaikymu naminukės legalizavimui, ir pasipriešinimu stoti į Europos Sąjungą. Nors politikas gynėsi, kad pats palaiko Lietuvos narystę Bendrijoje, tačiau tam aktyviai priešinasi Lietuvos ūkininkai, kuriuos R. Karbauskis tikino atstovaujantis.
R. Karbauskis taip pat buvo vienas žemės pardavimo užsieniečiams priešininkų. 2003 m. kolegos parlamente kritikavo politiką, kad šis prieš leidimą užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje stoja gindamas ne šalies, o savo verslo interesus.
Prieš žemės pardavimą užsieniečiams politikas pasisakė ne tik būdamas Seimo nariu, bet ir vėliau, neužimdamas jokio politinio posto – 2013 m. R. Karbauskis buvo vienas iš referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorių bei šalininkų.
Vargai dėl „Naisių vasaros“
Prieš patekdamas į Seimą 2016 metais, R. Karbauskis daug dėmesio skyrė gimtojo Naisių miestelio atgimimui ir jo vardo garsinimui per visą šalį. Tam padėjo ir miestelyje vykstantis blaivus muzikos festivalis, ir per televiziją rodytas serialas „Naisių vasara“, kurio mecenatu ir vienu iš scenarijaus autorių buvo ir R. Karbauskis.
Būtent serialas įsuko R. Karbauskį į naują skandalą. 2018 metais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad atskiros „Naisių vasaros“ dalys gali būti laikomos politine reklama. Politine reklama laikyti epizodai, kuriuose matoma valstiečių simbolika, taip pat akcentuotos partijos programos nuostatos.
VRK nariai pažymėjo, kad R. Karbauskio ir pagrindinio „Naisių vasaros“ veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, todėl to negalima vertinti kaip politinės reklamos.
Tokį VRK sprendimą apskundė ir valstiečiai, ir konservatoriai. Valdantieji nesutiko, kad serialo dalys laikytinos politine reklama, konservatoriai buvo nepatenkinti, kad reklama pripažintos tik serialo dalys, o ne visa „Naisių vasara“.
Visgi istorija VRK sprendimu nesibaigė. 2019 metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRK sprendimą kai kuriuos „Naisių vasaros“ epizodus laikyti politine reklama.
Teismas nurodė, kad tyrimas užtruko „nepagrįstai ilgai“, beveik penkis mėnesius, tyrimo metu viešojoje erdvėje jį plačiai aptarinėjo žiniasklaida ir visuomenė, o „tai galėjo VRK trukdyti objektyviai ir nešališkai įvertinti reikšmingas aplinkybes“.
Greta Kildišienė ir prabangus „Range Rover“
Skandalingos antraštės R. Karbauskį pasivijo 2020 metų Seimo kadencijos pradžioje, o jų epicentre pirmiausiai atsidūrė valstiečių lyderio globotine tituluota Greta Kildišienė.
2017 metų sausį žiniasklaida išsiaiškino, kad Seimo narė ir valstiečių frakcijos seniūno pavaduotoja naudojasi R. Karbauskio įsteigtai įmonei „Agrokoncernas“ priklausančiu prabangiu „Range Rover“ visureigiu.
Valstiečių lyderis patvirtino šią informaciją ir patikino, kad G. Kildišienei automobiliu naudotis leidžia su „Agrokoncernu“ išperkamosios nuomos sutartį sudaręs asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad tas asmuo – G. Kildišienės motina.
Tačiau bėdos tuo nesibaigė. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad G. Kildišienė nuslėpė faktą, kad prieš dešimtmetį prieš ją buvo pradėtas baudžiamasis ikiteisminis tyrimas. G. Kildišienė buvo kaltinta apvogusi savo tuometinę darbovietę.
Tų pačių metų sausio pabaigoje G. Kildišienė pasitraukė iš Seimo, o kitų metų vasarą išleido autobiografinę knygą „Atvirai“.
Užkulisiuose kalbėta, kad R. Karbauskį ir G. Kildišienę sieja daugiau nei tik kolegiški santykiai, tačiau abu tokius gandus griežtai neigė.
Abejonės dėl rusiškų trąšų
Viešojoje erdvėje ne kartą aptarinėtos ir temos, susijusios su trąšomis, R. Karbauskiu ir Rusija. 2018 m. žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ valstiečių lyderiui uždavė 24 klausimus, susijusius su R. Karbauskiui priklausančių verslų ryšiais su Rusija, trąšų verslu ir nuslėptais mokesčiais. E. Jakilaičiui kilo abejonė, ar R. Karbauskio įmonės neprekiauja rusiškomis trąšomis su priedais ir nemoka antidempingo mokesčių.
R. Karbauskis tikino, kad į žurnalisto pateiktus klausimus atsakys, kai padarys Lietuvos žmonėms daug svarbesnius darbus. Valstiečių lyderis taip pat viešai abejojo E. Jakilaičio bei jo prodiuserinės įmonės sutarčių su LRT skaidrumu.
Su trąšomis ir ryšiais su Rusija susiję skandalai ir toliau lydėjo R. Karbauskį. LRT skelbė, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai priklausančių asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, priklausančių įmonių.
AURELIJUS VERYGA
Aurelijus Veryga šiuose Seimo rinkimuose veda valstiečių sąrašą. Šis politikas ypač po padidinamuoju stiklu buvo prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau įvairių incidentų netrūko ir anksčiau.
Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) 2018 m. gruodį nusprendė, kad A. Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kuriame anksčiau dirbo.
Ministras 2017 m. spalį pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė kiek daugiau nei 32 tūkst. eurų universiteto projektui apie alkoholio žalą. A. Veryga LSMU dirbo prieš tapdamas ministru – iki 2016 m. lapkričio.
VTEK nurodė, kad vadinamasis „atšalimo“ terminas trunka metus – tiek laiko asmuo laikomas turintis su sąsajų su buvusia darboviete ir turi nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ja.
„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apgailestauja, kad buvo padaryta klaida, tačiau ji – formali ir žmogiška. Buvo neteisingai apskaičiuota vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio pabaiga. Iki šio laikotarpio pabaigos buvo likusi maždaug savaitė ar dvi“, – tuomet komentavo ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.
A. Veryga VTEK sprendimą skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ministro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2020 metų sausį VTEK nusprendė, kad A. Veryga supainiojo interesus, kai 2017 metais priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo žmonos darboviete – Kauno klinikomis.
Ministro įsakymais buvo skirtas finansavimas atnaujinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įrangą, skirtą gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.
„Šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“, – rašoma VTEK sprendime.
„Ministras tokį VTEK sprendimą vertina kaip eilinį VTEK politikavimą“, – komisijos sprendimą komentavo L. Bušinskaitė.
Prieš dvejus metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kad VTEK pagrįstai konstatavo, jog A. Veryga pažeidė įstatymą, nenusišalindamas nuo pareigų skiriant lėšų žmonos darbovietei.
Veryga ir koronaviruso pandemija
A. Veryga daugiausia demėsio sulaukė per koronaviruso pandemiją.
Kritikos A. Veryga sulaukė pačioje koronaviruso krizės pradžioje, kai darbiniais reikalais viešėjo Jungtinėse Valstijose ir nenutraukė komandiruotės. Vėliau ministras ramino, kad Lietuva yra pasiruošusi COVID-19 krizei, užtenka apsaugos priemonių. Visgi paaiškėjo, kad gydymo įstaigos neturi pakankamai apsaugos priemonių, jos naudojamos ne po vieną kartą.
A. Veryga sulaukė kritikos ir už tai, kad Lietuva atlieka nepakankamai koronaviruso testų, nors tą daryti primygtinai rekomendavo Pasaulio sveikatos organizacija. Vėliau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vykdo tyrimą ir dėl greitųjų testų pirkimo.
Kritikos iš visuomenės ir prezidento Gitano Nausėdos ministras susilaukė ir tuomet, kai vasarą pasiėmė penkių savaičių atostogas, tačiau vis kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, A. Veryga savo poilsį sutrumpino.
DAINIUS GAIŽAUSKAS
Dainius Gaižauskas dar prieš 2020 metais patekdamas į parlamentą, dirbo policijoje, garsėjo kaip aršus kovotojas prieš korupciją teisėsaugos sistemoje, tačiau neišvengia ir įvairių skandalų ar nemalonių situacijų.
Atskleidė slaptą informaciją?
Štai kaip tik Seimo kanceliarija baigė aiškintis dėl D. Gaižausko pareiškimo apie buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio laišką valstybės vadovams. Visgi, kokie yra šio tyrimo rezultatai – neviešinama.
Primename, kad D. Gaižauskas, kreipdamasis iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos, tvirtino, jog vasarą kadenciją baigiantis V. Rupšys slaptu laišku kreipėsi į šalies vadovus.
Anot valstiečio, pastarajame laiške atsargos generolas atkreipė dėmesį į dalį problemų krašto apsaugos sistemoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tiek premjerė Ingrida Šimonytė Eltai nurodė negalinčios atskleisti laiško turinio, nes jis – grifuotas slaptumo žyma. Dėl šios priežasties, parlamento pirmininkė savo ruožtu pavedė Seimo kanceliarijai atlikti tyrimą, ar D. Gaižauskas nepaviešino slaptos informacijos.
Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu
D. Gaižausko biografijoje galima rasti ir kiek tamsesnių puslapių, pavyzdžiui, kaltinimą seksualiniu priekabiavimu.
2010 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo Kalvarijos policijos komisariato darbuotojos skundą, kuriame ji teigia patyrusi komisariato viršininko pavaduotojo D. Gaižausko seksualinį priekabiavimą.
Komisariato darbuotoja tvirtino, kad D. Gaižauskas ją nepadoriai lietė ir kitaip priekabiavo. Pats dabar Seime esantis D. Gaižauskas kaltinimus atmetė ir vadino pramanais.
„Tai didžiausias absurdas, kokį tik esu girdėjęs. Nieko panašaus niekuomet nebuvo. <...> Šios pareigūnės elgesys dėl panašios istorijos jau yra svarstytas. Ji seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltinusi vieną viršininką, visiems apsiskelbė, o nieko nebuvo. Jeigu tik pradedamas pareigūnės darbo patikrinimas, ji visiems ima aiškinti, kad prie jos priekabiaujama. Komisariate visi gerai žino, koks ji žmogus“, – prieš dešimtmetį „Lietuvos žinioms“ pasakojo tuometis kriminalistas.
D. Gaižauskas teigė iš kitų žmonių išgirdęs, kad kolegė visiems pasakojo, neva jis siūlęsis jai tapti širdies draugu ar net tekėti.
„Esą kai ji atsisakė, tada suorganizavau jos veiklos patikrinimą“, – aiškino D. Gaižauskas.
Nesilaikė saviizoliacijos
2020 metais D. Gaižauskas buvo kaltinamas tuo, kad pasidaręs koronaviruso testą nesilaikė privalomos saviizoliacijos. Taip pat politikas kaltintas, kad koronaviruso testas jam atliktas greičiau nei eiliniam karštojoje linijoje besiregistruojančiam žmogui. Todėl, įtarta, kad D. Gaižauskas galėjo pasinaudoti savo kaip Seimo nario statusu arba meluoti karštosios linijos operatoriams.
VALIUS ĄŽUOLAS
Akcijos „Skaidrinam“ iniciatorių atliktas parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimas atskleidė, kad valstietis Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms.
„Skaidrinam“ duomenimis, 2021-2023 m. laikotarpiu V. Ąžuolas iš Seimo sandėlio pasiėmė 3280 rašiklių, 636 šokoladinių saldainių rinkinius, 566 kavos pakuotes, 195 puodelius su lėkštele, 178 termopuodelius, 78 skėčius, 35 kuprines, 18 sieninių laikrodžių, 15 kvepiančių žvakių, 12 gintarinių vėrinių, 7 staltieses ir 6 gintarines apyrankes. Taip pat – pledų, įkroviklių, segių, užrašų knygelių, kamuolių, gertuvių, namų kvapų ir t.t.
V. Ąžuolas už parlamentines lėšas taip pat remontavosi penkis skirtingus automobilius.
ŽYDRŪNAS SAVICKAS
Į Seimą su valstiečiais kandidatuojantis kadaise stipriausiu žmogumi pasaulyje tituluotas Žydrūnas Savickas. Jis buvo labai dažnai matomas ir girdimas koronaviruso pandemijos metu, kai tada labai aktyviai kritikavo kaip tik valstiečių sprendimus, karantino ir skiepijimo tvarką.
Dar 2022 metais naujienų portalui tv3.lt Ž. Savickas sakė, kad vakcinų rezultatai yra nuviliantys ir jos neapsaugo nuo kovido.
DAINIUS KEPENIS
Dainius Kepenis – taip pat vienas iš „čekučių“ skandalo „herojų“. Už parlamentines lėšas Seimo narys nusipirko eilę sveikatinimosi programų.
Per šią kadenciją buvo pirkta ir kas mėnesį apmokėta: Programa „Keto riebalų mažinimo greitintuvas“ – premium paketas; Holistinio sveikatinimosi programa; Sveikatos stiprinimo programa; Imuniteto stiprinimo programa; Širdies ritmo stebėjimo programa; Metinė bėgimo ir mobilios stebėsenos programa; Mokomoji svorio reguliavimo programa; Mokomoji sveiko maisto gamybos programa; ir dar daug kitų.
„Skaidrinam“ pastebi, jog ne vieną programą ir kursus politikas įsigijo iš rusiškų interneto puslapių, apmokėdamas rubliais.
D. Kepenis už parlamentines lėšas pirko ir „Netflix“ ir „Viaplay“ prenumeratą. Taip pat D. Kepenio pirkinių sąraše – prieštaringai vertinamo Algirdo Karaliaus kursai, knygos apie koronaviruso pandemijos konspiracijas. Tarp pirktų leidinių – Vydūno knygos už 425 eurus, knygos „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės pasaulyje“ už 369 eurus.
Sveikuolis D.Kepenis buvo vienas iš tų valstiečių frakcijos narių, kurie dažnai atsidurdavo žiniasklaidos akiratyje.
Abejones viešojoje erdvėje dėl skiepų naudos keliantis politikas parlamente surengė ne vieną diskusiją ir konferenciją dėl vakcinų naudos ir žalos, į šiuos renginius D. Kepenis sukviesdavo ir skiepų priešininkus.
Panašius renginius D. Kepenis organizavo ir dėl 5G ryšio diegimo. Į juos parlamentaras taip pat kviesdavo ir šiai technologijai besipriešinančius asmenis.
Garsiai žiniasklaidoje nuskambėjo ir D. Kepenio žodžiai apie Lietuvos partizanus. 2017 m. socialiniame tinkle „Facebook“ D. Kepenis pasidalijo istorija, kaip politiko pažįstamo šeimą pokario metais išžudė „miško broliai“. Vėliau Seimo salėje jis tikino, kad partizanai be teismo nužudė apie 20 tūkst. žmonių. D. Kepenis taip pat siūlė pastatyti paminklą partizanams ir stribams.
ASTA KUBILIENĖ
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės pavardė 2018 metų pavasarį žiniasklaidoje taip pats nuskambėjo ne itin maloniame politikei kontekste.
A. Kubilienė, nuvykusi į Santaros klinikų Šeimos medicinos centrą, nesutiko, kad ją priimtų apžiūrėti budinti gydytoja rezidentė ir prašė, kad ją priimtų skyriaus vedėja. Gydymo įstaiga tikino, kad politikė supainiojo datas ir atvyko ne jai skirtu metu, tuo metu A. Kubilienė tvirtino, kad vizito laiką supainiojo ne ji, o gydymo įstaiga.
Seimo etikos sargai sprendė, ar A. Kubilienė padarė pažeidimų, kai buvo priimta pas gydytoją be eilės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad A. Kubilienė niekuo nenusikalto.
AUDRYS ŠIMAS
2020 metų gegužę į nemalonią situaciją pakliuvo ir valstiečių narys Audrys Šimas. Balsuodamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, politikas pakėlė ranką taip, kad ne vienam toks jo gestas priminė nacių saliutavimą. Toks A. Šimo elgesys papiktino ir jo kolegas Seime, ir Lietuvos žydų bendruomenę.
A. Šimas kiek vėliau Seimo posėdžių salėje atsiprašė, kad jo veiksmas galėjo pasirodyti panašus į nacių saliutavimą. Politiko pavardė žiniasklaidoje buvo šmėkštelėjusi ir tuomet, kai įtarta, kad A. Šimo bakalauro darbas – plagiatas.
RIMANTĖ ŠALAŠEVIČIŪTĖ
Politikė anksčiau priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, o po šios politinės jėgos skilimo prisijungė prie Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos.
Politikės pavardė šmėžavo ir violetinėje „kediados“ istorijoje, kai R. Šalaševičiūtė ėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas.
2009 m. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad, reaguodama į Drąsiaus Kedžio skundus dėl galimo jo mažametės dukters tvirkinimo, R. Šalaševičiūtė savo pareigas atliko nepakankamai, paviršutiniškai, kai kuriais atvejais – pavėluotai.
2010 m., pasibaigus kadencijai, R. Šalaševičiūtė baigė savo karjerą vaiko teisių apsaugos kontrolierės poste. Tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė nusprendė neteikti R. Šalaševičiūtės kandidatūros antrajai kadencijai.
Tuomet R. Šalaševičiūtė pasuko į politiką, prisijungė prie socialdemokratų, o Vyteniui Povilui Andriukaičiui išvykus į Europos Komisiją, pakeitė jį sveikatos apsaugos ministro poste. Visgi, šis R. Šalaševičiūtės karjeros etapas taip pat nepasiėjo be skandalų.
2016 m. R. Šalaševičiūtė interviu „Žinių radijui“ metu prisipažino, kad yra davusi kyšį medikams.
„Atvirai pasakius, prieš penkis ar šešis metus aš ir vokelį esu nešusi, nes vienas artimų giminaičių kategoriškai atsisakė darytis operaciją, kol nebus su gydytoju į priekį atsiskaityta: mano pastangos įkalbėti nepadėjo“, – pasakojo tuometinė sveikatos apsaugos ministrė.
R. Šalaševičiūtė davė parodymus STT, tačiau tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo suėjus senaties terminui. BNS žiniomis, R. Šalaševičiūtė medikams davė 100 litų (29 eurų) dydžio kyšį.
Išlindus šiai istorijai į istoriją, socialdemokratų partijos nariai, premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino R. Šalaševičiūtę trauktis iš pareigų, ką pastaroji ir padarė. Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų, ji įteikė A. Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą.
IGORIS MALINAUSKAS
Dar vienas „čekučių“ skandalo „herojus“. Anot „Skaidrinam“ tyrimo, kad Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Igoris Malinauskas 2019–2022 metais išleido daugiausiai savivaldos lėšų kurui – net 13,6 tūkst. eurų.
„Politikas pristatydavo save kaip UAB „Pavėsinės“ atstovą Latvijoje, latviškos bendrovės „Malinauskas ir Co“ vadovą, o taip pat UAB „Kamtas“ direktorių su Rekvizituose pateikiamu latvišku telefonu numeriu. Bendrovei „Kamtas“ priklauso du automobiliai ir abu jie varomi dyzelinu“, – buvo skelbiama „Skaidrinam“ tyrimo išvadose.
IGNAS VĖGĖLĖ
Paskutiniuoju numeriu sąraše įrašytas Ignas Vėgėlė išgarsėjo karantino metu kaip Advokatų tarybos pirmininkas pasakęs kalbą, nukreiptą prieš žmogaus teisių suvaržymus. Politikoje šis asmuo nebuvo gerai žinomas, nes politinėje veikloje dalyvavo tik jaunystėje, o vėliau susitelkė į teisininko karjerą.
Tėvo verslas, tikrinamas Muitinės departamento
I. Vėgėlės šeimai priklauso „Vilpros grupė“, kuri apima aštuonias kitas įmones, veikiančias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmaisiais smuikais įmonėse groja kandidato Algirdas Stasys Vėgėlė ir brolis Martynas Vėgėlė. Pats I. Vėgėlė nuo šeimos verslo yra atsitraukęs, bet turi įmonės „Internetinė prekyba“ akcijų, yra suteikęs paskolų grupės įmonėms „Almigija“ ir „Vilpros investicija“ bei savo įkurtai viešajai įstaigai „Teisės ir ekonomikos tyrimų centras“.
Verslo turėjimas bei gimimas verslininkų šeimoje nėra jokia nuodėmė, bet pastaruoju metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, kartu su „Laisvės televizija“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvu „Biuro“, išsiaiškino, jog I. Vėgėlės šeimos verslas 2022-2023 metais apie pusę metų eksportavo kondicionierius į Kirgiziją įmonėms, kurios įsikūrusios nesamais adresais ir kurios dirbo su Baltarusija. Kondicionierių eksportas į Baltarusiją (bet ne Rusiją) yra sankcionuotas, todėl įtariama, kad „Vilpra“ galėjo apeiti sankcijas transportuodama prekes per Kirgiziją.
Paskelbus žurnalistų tyrimą I. Vėgėlė aiškino esąs puolamas, nusifotografavo su lipnia juosta užklijuota burna, bandė demonizuoti tyrimą atlikusius žurnalistus, bet paskui portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pripažino, kad „Vilpra“ sulaukė Muitinės departamento dėmesio. Muitinė siekia įsitikinti, ar Vėgėlių šeimos verslas nedalyvavo sankcijų apėjimo veikloje.
„Pažymime, kad UAB „Vilpra“ nevykdo jokios prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija, visada laikėsi ir laikosi galiojančių sankcijų, taip pat nedirba su jokiais subjektais, kurie žinomai apeidinėja sankcijas ar kuriuos galime įtarti taip veikiant“, – pranešime spaudai nurodė įmonė.
Tėvo įmonė statė Lukašenkos rezidenciją
„Vilpra“, reaguodama į „Sienos“ ir „Laisvės televizijos“ tyrimą dėl kondicionierių, išplatintame pranešime spaudai neigė kaip nors praeityje prisidėjusi prie Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos statybų.
„Pažymime, kad nei UAB „Vilpra“, nei jokia kita UAB „Vilpros grupės” įmonė nedalyvavo Baltarusijos prezidento rezidencijos statybose ir jokių pajamų iš statybų veiklos nėra gavusi“, – teigiama pranešime.
Tuo tarpu 2016 metais leidinys „Statybų naujienos“ publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad tarp didžiausių „Vilpros grupei“ priklausančios įmonės „Vilpros pramonė“ projektų buvo „NATO bazė Amaryje, Estijoje, katilų gamykla „Moderator“ Lenkijoje, Baltarusijos prezidento rezidencija, Kuopio gyvenamųjų namų kvartalas Suomijoje, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksai Minske, Kaliningrade ir Belgijoje“.
Šis straipsnis buvo suderintas su I. Vėgėlės tėvu Algirdu Stasiu Vėgėle, todėl iš esmės galima tai laikyti patvirtintu faktu.
Savaime bendradarbiavimas su Baltarusijos režimu iki 2020 metų nebūtų itin didelė nuodėmė, nes Lietuva oficialiai gana stipriai bendravo su Baltarusija, tikėdamasi atitraukti A. Lukašenka nuo Rusijos ir įtraukti į Europos Sąjungos orbitą, bet ši strategija nepavyko. Tačiau tai, kas įmonė neigia tokį faktą, suponuoja, jog šiuo metu jis nėra malonus.
Komandą paliko atstovas spaudai
Nors ir nemėgdamas konservatorių, I. Vėgėlė nėra agresyvus puolėjas ir autoritetų privengia. Tai paaiškėjo, kai iš pareigų pasitraukė atstovo spaudai pareigas ėjęs buvęs žurnalistas Vidas Rachlevičius, kuris, kaip galima suprasti iš paties I. Vėgėlės, sugalvojo pašiepti premjerę I. Šimonytę dėl jos nepavykusio rinkimų šūkio „Stipri prezidentė – stipri šalis“.
Tuomet buvo sumąstyta, kad I. Šimonytei Moters dienos proga reikia pristatyti puokštę, surištą kaspinu, primenančiu Rusijos vėliavos spalvas, mat rinkimų šūkis labai priminė Vladimiro Putino kampanijos šūkį 2018 metais. Tai supykdė dalį I. Vėgėlės mylėtojų, kurie liejo nepasitenkinimą komentaruose.
I. Vėgėlė paskui aiškino, kad tai buvo netinkamas komunikacinis sprendimas, o V. Rachlevičius pasitraukė iš pareigų pareiškęs, kad nenori būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja jo asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms.
„Aš negaliu atstovauti, patarinėti ir būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja mano asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms. Be to, darbas su juo griauna mano profesinę reputaciją, todėl nusprendžiau trauktis“, – socialiniame tinkle rašė V. Rachlevičius.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
