„Visi matome nerimą keliančius skaičius. Jei dėl vienos ar kitos nuostatos vien tik tai rekomendacijų nepakanka, gali tekti svarstyti ir tokį grąžinimą“, – planus įvesti karantiną komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Skvernelis: su pandemija ši Vyriausybė nesusitvarkė
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad dabartinę situaciją vertina blogai.
„Praleistas laikas, kuris buvo duotas natūraliai gamtos, kadangi šiltas metų laikotarpis yra palankus ta pauzę išnaudoti, kadangi virusas neplinta. Bet nieko nebuvo iš esmės padaryta, kad turėtume sėkmingą vakcinacijos kampaniją, ypač tose rizikingose amžiaus grupėse. Dabar atsiranda vėl būtinybė įvesti karantiną. Tai nėra gerai, nėra gerai ir psichologiškai“, – komentavo S. Skvernelis.
Politikas teigė suprantantis, kad karantinas, kaip teisinis režimas įvesti kai kuriuos ribojimus, pavyzdžiui, privaloma kaukių dėvėjimą, yra reikalingas.
„Bet tai rodo, kad su pandemija ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma nesusitvarkė. Skaičiai, kurie yra šiuo metu, nuo 10 iki 18 kartų didesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kada mus kaltino, kad Vyriausybė kažką ne taip daro arba nedaro dėl artėjančių rinkimų. Pasirodė, kad tai buvo tik politinė propaganda. Turint tiek persirgusių žmonių ir tiek vakcinų, kurias nupirko mūsų Vyriausybė, sugebėti vėl prieiti prie karantino, reikia neeilinių gebėjimų“, – sakė S. Skvernelis.
Sprendimus dėl COVID-19 valdymo Vyriausybė priims kitą savaitę: spręs, ar grįš karantinas
Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą.
„Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino. Nes, mano nuomone, atsakomybė žmogaus už taisyklių pažeidimą yra motyvuojantis faktorius“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Po posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikslino, kad dėl nuotolinio darbo ministerija tarsis su epidemiologais.
„[Pasitarsime] ar neturėtume pasiūlyti, tarkim, viešajame sektoriuje nuotolinio darbo, vertinant bendrą epidemiologinę situaciją“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.
Apsispręs dėl papildomų priemonių
Be to, I. Šimonytė svarsto, kad galbūt atėjo laikas priimti sprendimą, kad už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai. Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė.
„Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – sakė premjerė.
Privalomas gamybos įmonių darbuotojų, kurie nėra persirgę koronavirusu ar nepasiskiepiję, testavimas kas 7–10 dienų įsigaliojo rugsėjo viduryje.
Taip pat I. Šimonytė akcentavo, kad kol kas svarbiausia priimti sprendimus, kaip skatinti vyresnio amžiaus asmenų vakcinavimą.
„Pagrindinis prioritetas vis dėlto yra visos priemonės, kurios leistų kaip įmanoma labiau paskiepyti 75+ metų bendruomenę. Tai, ką esate susiplanavę dėl šeimos gydytojų, logistikos, informavimo ir kitų priemonių. Jei reikės papildomų Vyriausybės priemonių, prašyčiau trečiadieniui paruošti“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Tuo metu sprendimai dėl moksleivių testavimo ir izoliacijos bus priimami ne Vyriausybės, o operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimu.
Vyriausybės posėdžio išvakarėse, ir I. Šimonytė, ir A. Dulkys teigė, kad blogėjant Lietuvos epidemiologinei situacijai, reikėtų įtvirtinti privalomą apsauginių veido kaukių dėvėjimą.
„Turbūt tuo tikslu vėl reikės įvesti karantiną, kadangi pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, suprantamos kaip tai, ko visiškai nereikia laikytis“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
COVID-19 skaičiai didėja – nustatyti 1486 susirgimai, mirė 15 žmonių
Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės.
Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.
