Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę. Joje nurodoma, kad kapavietė gali būti įtraukta į nelankomų sąrašą. O tai reiškia, kad šioje vietoje, jeigu artimųjų kapo niekas nepasiges, šeimininkaus jau kiti žmonės. Kapines prižiūrinčios įmonės projektų vadovas vardija, kaip jie nustato, kad kapavietė apleista.
„Apleista, nešienaujama nei prižiūrima, nėra nei gėlių, nei užrašo lentelės kas palaidotas. Taip pat nėra nei paminklų nei kryžių“, – konstatuoja „Stebulės“ projektų vadovas Andžej Golubev.
Projektų vadovas sako, kad po lentelės pastatymo per metus bus tris kartus tikrinama, ar tikrai niekas nepasikeitė. Tada bus sudaroma speciali komisija, kuri ir patvirtins, kad kapavietė neprižiūrima ir todėl gali būti perleidžiama kitiems.
Tokią tvarką pernai rugpjūtį patvirtino Vilniaus taryba. Tiesa, taisyklės yra, o štai, kaip viskas atrodys – kol kas galvosūkis ir kapines prižiūrinčioms įmonėms, ir savivaldybei.
Ypač, kaip prisipažįsta savivaldybės Miesto tvarkymo aplinkos apsaugos skyriaus atstovė, sunku bus nustatyti palaidojimo laiką, jeigu nėra įrašų, nėra ir jokių ženklų ant pačios kapavietės.
Tad vargu ar bus daug norinčių perimti tokias kapavietes, mat laidoti joje naujai nebus galima dvidešimt penkerius metus nuo paskutinio palaidojimo.
„Čia daugiau tas teisės aktas reglamentuoja kapavietės atidavimą priežiūrai, o ne laidojimui. Tai atskiri dalykai. Prižiūrėti, tai reiškia ravėti, tvarkyti rūpintis, kad ji atrodytų gražiai. Ir jeigu yra senas laidojimas, tai, žinoma, reikalui esant, žmogus galės palaidoti savo artimąjį. Jeigu ne, tai galės palaidoti praėjus 25 metams“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Taisyklių tvirtintojai ir įgyvendintojai nesutaria ir dėl to, ar galės žmonės prižiūrintys savo artimųjų kapus perimti ir šalia esančius, nelankomus kauburėlius.
Savivaldybė nežino kaip ateityje atrodys ta kapinių vieta, kur laidojami benamiai, ar mirę naujagimiai, kurių atsisakė jų šeimos ir palaidojo valstybė.
„Teisės aktuose draudžiamų jokių punktų nėra, tai reiškia, kad svarstytinas toks dalykas. Nėra apibrėžta, kad taip negalima. Tai ko gero bus ta pati tvarka, jeigu 25 metus jau niekas nepasigedo savo artimųjų, palaidotų valstybės lėšomis, tai ko gero galima būtų skirti naujam laidojimui“, – pastebi Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Ir net jeigu laikui bėgant taisyklės kiek sušvelnėtų, norinčiųjų perimti svetimą kapą bent jau kol kas ne tiek ir daug.
„Nepykit, savų kapų užtenka, nespėji atvažiuoti. O jau svetimų… Aš manau, kad spręsti tą kapaviečių klausimą reikia kitaip, kad žmogus neturėtų tų kapaviečių visam gyvenimui. Nes žmogaus atminimas yra galvoj, o ne kapuose. Tai nereikia čia vaikščioti ir kapų tvarkyti“, – pastebėjo kapinėse sutikta moteris.
Kiti žmonės piktinasi, kad nereikia laukti jokių dvejų metų – esą vieta apleista, reikia imti ir laidoti. Nes norinčių prižiūrėti svetimus kapus, kaip sako vyresni, nebus.
Kol nauja tvarka dar nėra labai aiški, kapines prižiūrinčioms įmonėms belieka ne tik lenteles ant kapų statyti, bet ir kabinti štai tokius skelbimus, kuriuose nurodoma, kad kapai gali būti atimti ir perduoti kitiems žmonėms.
