Pristatydamas savo teikiamą kandidatą, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad V. Mizaras yra labai patyręs ir gerbiamas teisininkas.
„Profesorius Vytautas Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas. <...> Tokius kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.
Aš labai vertinu Vytauto Mizaro sutikimą kandidatuoti, tikiu, kad jo profesionalumą ir kompetenciją įvertinsite ir jūs. Kviečiu palaikyti šį kandidatą“, – iš Seimo tribūnos į parlamentarus kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.
V. Mizaras teigė itin vertinantis Seimo pirmininkės pasitikėjimą, o savo sprendimą labiausiai motyvuoja to, kad jei būtų pritarta jo kandidatūrai, jo pagrindinis darbo motyvas bus panaudoti savo žinias, patirties kapitalą valstybės žmonių ir visuomenės naudai.
„Kartu visiškai priimu ir suprantu, kokia didi atsakomybė, kokia atsakomybės apimtis einant man šias pareigas būtų“, – prisistatydamas Seimui kalbėjo V. Mizaras.
Pasak jo, Konstitucija pildosi turiningaisiais elementais, o savo vaizduotėje V. Mizaras regi kelis „gyvajai“ Konstitucijai reikalingus elementus, kurie atlieptų valstybės ir žmonijos poreikius dabartyje ir artimiausioje perspektyvoje.
Pirmiausiai, V. Mizaras išskyrė žaliąją Konstituciją, kaip valstybės ir žmonių pareigą aplinkos apsaugai. Jis taip pat išskyrė technologijų svarbą, tačiau pažymėjo, kad negalime tapti technologijų įkaitais.
„Mums svarbu, kad technologijos nepadėtų kenkti žmonių teisėms ir net valstybės interesams“, – kalbėjo V. Mizaras.
Teisininkas pažymėjo ir būtinybę puoselėti Lietuvos europietišką identitetą, visgi nepaneigiant nacionalinės tapatybės.
„Užtikrinti kiekvieno žmogaus, norinčio gyventi Lietuvoje ar išsaugoti su ja ryšį, orumą, darną, atvirumą, pilietiškumą“, – teigė jis.
„Mano sukaupta patirtis ir žinios, aš taip manau, galėtų būti naudinga man dirbant teisėju Konstituciniame Teisme. Per visą šitą laikotarpį aš ieškojau, atrasdavau, kurdavau teisę.
Šiandien atvykau į tautos atstovybę prašyti, gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai prašyti suteikti man mandatą ta patirtimi dalintis toliau, jau dirbant kitokį darbą. Ir toliau būti naudingu žmonėms, visuomenei ir valstybei“, – kalbėjo V. Mizaras.
Sulaukė pasiūlymo stoti į Laisvės partiją
„Nepaisant jūsų didelės istorinės apžvalgos, visuomenėje esate žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas.
Ar yra teisinga jums kandidatuoti į KT, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, ir nešališkumo? Ar nebūtų sąžiningiau stoti į Laisvės partiją ir atstovauti savo ideologines nuostatas politinėje erdvėje ir reikšti jas politinėmis priemonėmis visiškai atvirai?
O dabar kyla įtarimų, kad jūsų teikiama kandidatūra ir tas įstatymas, kuris laukia pateikimo, yra tam tikras ideologinis paketas, kuris yra siūlomas Seimui“, – sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
V. Mizaras sutiko, kad didžiausias dėmesys, paskelbus jo kandidatūrą, buvo kreipiamas į bylas, kuriose jis atstovavo LGBT bendruomenę.
„Tačiau tai yra keletas bylų mano visoje profesinėje veikloje. Kadangi tose bylose buvo analizuojami labai jautrūs visuomenėje klausimai, dėl to, visiškai suprantu, kad šitiems klausimams skiriamas didžiausias dėmesys.
Be savęs nelaikau užsiimančiu vien tik tai atskirų, socialiai jautriai pažeidžiamų socialinių grupių teisių gynėju. Toli gražu. Yra daug kitų žmonių, kurie žymiai aktyviau tą daro“, – atsakė V. Mizaras.
Teisininkas teigė, kad dėl dalyvavimo politikoje nemąsto, pripažino manantis, kad jam netinka būti politiku.
„Aš labai mėgstu savo, kaip teisininko kelią“, – tikino V. Mizaras.
Klausė, ar kandidatas vedęs
Valstietis Algimantas Dumbrava klausė, kokia yra V. Mizaro šeimyninė padėtis. Kandidatas atsakė, kad yra nevedęs.
Darbo frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas tikino, kad V. Mizaro kompetencija nekelia abejonių, tačiau klausė, koks kandidato požiūris į Konstitucijos straipsnį apie šeimą, kaip valstybės pagrindą, ir pabrėžiama, kad santuoka sudaroma vyro ir moters.
„Ar jūs manote, kad ši konstitucinė nuostata yra pakankama, ją saugoti, gerbti, kad tradicinė šeima būtų apsaugota Lietuvoje“, – klausė M. Puidokas.
„Ilgą laiką vyksta visada jautrios diskusijos. Jautrios, emocionalios, su tam tikrais ir vienos, ir kitos, ir trečios pusės argumentais. Ir tai įrodo jos svarbumą.
Bet, mano manymu, tradicinės, arba nebūtinai tradicinės, apskritai kalbant apie šeimų apsaugą, vieno tėvo ar vienos motinos, ar kitokias šeimas, čia yra labiau socialinių teisių stiprinimo klausimas.
Čia yra didžiausios problemos, kurias patiria šeimos. Man atrodo, kad įstatymų leidėjas galėtų tą stiprinimą labiau atlikti ne Konstitucijos požiūriu, bet ordinariniu, kitų įstatymų požiūriu, stiprinant socialinę šeimų apsaugą ir kurti taip geresnį komfortą gyventi šeimoms Lietuvoje“, – atsakė V. Mizaras.
Konservatorius A. Ažubalis klausė, ar KT teisėjas gali išlikti nepriklausomu nuo išpažįstamų vertybių ir ideologijos.
„Aš negalėčiau įvardinti, kokią aš turėčiau ideologiją. Matyt, aš jos neturiu. Jei net ir turėčiau, mano pareiga, jei būčiau KT teisėju, vadovautis tik Konstitucija“, – žadėjo V. Mizaras.
Yra atstovavęs LGBT bendruomenę teismuose
V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra sakiusi, kad jai asmeniškai labai svarbus yra šio teisės eksperto įdirbis žmogaus teisių srityje.
V. Mizaras yra atstovavęs LGBT bendruomenei teismuose, viešajame diskurse pasisako už seksualinių mažumų teises.
„Man labai svarbu, kad šis kandidatas turi didžiulį įdirbį žmogaus teisių srityje. Aš manau, kad tas įdirbis tikrai yra reikšmingas, bet tai tikrai nėra vienintelė tema, kuria jis yra angažavęsis“, – yra sakiusi parlamento pirmininkė.
Jei Seimas paskirs V. Mizarą, KT dirbti jis pradėtų birželio 1 dieną.
46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.
Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.
Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.
