Pretendentė į ministres nurodė, kad prioritetinės sveikatos politikos kryptys padalintos į tris neatidėliotinus pirmuosius darbus ir tris tuos, kurie bus įgyvendinami per visą kadenciją.
„Eilių mažinimas, sveikatos priežiūros kokybiškų paslaugų prieinamumo didinimas yra vienas mūsų pirmųjų darbų, antras labai svarbus žingsnis – psichikos sveikatos gerinimas, trečiasis – būtinųjų, inovatyvių vaistų didinimas ir personalizuotos medicinos įdiegimas Lietuvos klinikinėje praktikoje“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokia turinti viziją dėl konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus, kandidatė į sveikatos apsaugos ministres teigė, kad tam numatyta ne viena priemonė.
„Pirmiausia kalbama apie sveikatos paslaugų, gydytojo ir slaugytojo darbo biurokratizmo sumažinimą. Galvojame, kad būtų prasminga kalbėti apie medicinos koordinatoriaus vaidmenį, kuris nuimtų visą neklinikinį darbą, kalbame ir apie nuotolinių konsultacijų teikimo stiprinimą, kai gydytojas konsultuoja gydytoją, tokių konsultacijų apmokėjimo suderinimą su ligonių kasomis“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Ji nurodė, kad taip pat ketinama stiprinti savivaldybių sveikatos centrus kaip reformos tąsą, kuri užtikrintų paslaugų prieinamumo didinimą regionuose.
„Be abejo, kiti tie trys mūsų darbai taip pat susiję su eilių mažinimu – e.sveikatos sutvarkymas, kur leistų gydytojams taupyti laiką. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų resursų sutvarkymas sveikatos sistemoje – čia kalbame ir apie rezidentūros studijų apmokėjimą, trečiasis mūsų prioritetas – pasirengimas civilinėms hibridinėms karo grėsmėms“, – vardijo kandidatė.
Ar užteks politinės patirties?
Paklausta, kokį išskirtų praėjusios kadencijos sprendimą, kuris buvo neteisingas ir būtų pasielgusi kitaip, M. Jakubauskienė įvardijo vieną paskutiniųjų – dėl galimybių privačioms įstaigoms išrašyti siuntimus:
„Prezidento vetuotas privačių ir viešo sektoriaus įstaigų santykių subalansavimo klausimas yra svarbus. Ir tas grąžinimas yra tikrai teisėtas. Turbūt valstybinio ir privataus sektoriaus santykio suderinimo klausimas turbūt būtų vienas tų, kuris nebuvo paruoštas.“
Vis tik tiesaus atsakymo apie Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo, ji nepateikė: „Tai svarbus klausimas. Situacija mums yra žinoma. Renkame duomenis, renkame informaciją, ją vertiname. Svarstome visas galimybes ir esu tikra, kad po to, kai turėsime atsakymus, grįšime su paaiškinimais ir įžvalgomis.“
Pasiteiravus, ar jaučiasi turinti pakankamai politinės patirties užimti Sveikatos apsaugos ministerijos vadovės pareigas, M. Jakubauskienė nurodė turinti 10-ies metų darbo patirtį vienoje iš didžiausių pasaulio Europos visuomenės sveikatos asociacijų.
„Ji vienija tūkstančius žmonių, esu Psichikos sveikatos sekcijos prezidentė. Per savo daugiau dešimtmetį darbo patirtį teko darbuotis ir derinti pozicijas, teikti Pasaulio sveikatos organizacijai, Europos Komisijai suderinant skirtingų kultūrų, skirtingų profesinių, tarpdisciplininių grupių interesus. Galvoju, tai, kad esu nepriklausomas, technokratinis kandidatas duoda man tam tikros laisvės ir mano kompetencijos leidžia daryti prielaidą, kad pavyks subalanasuoti interesus ir pasiekti geresnę Lietuvos gyventojų sveikatą“, – dėstė pretendentė į ministres.
Prezidentas iškėlė nemažus lūkesčius
Prezidentas iš naujojo sveikatos apsaugos ministro tikisi eilių pas gydytojus ir nelygybės sveikatos apsaugoje mažinimo.
Šiuos lūkesčius šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialdemokratų teikiama kandidate į sveikatos apsaugos ministres Marija Jakubauskiene.
„Pokalbis buvo intensyvus, labai turiningas, kandidatei buvo suformuluota nemažai sisteminių klausimų, nes suprantame visi, kad sveikatos apsaugos srityje reikia rimtų pokyčių“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Ne į visus tuos klausimus buvo atsakyta iki galo, tačiau labai svarbu pažymėti, kad kandidatė pademonstravo labai aiškų norą dirbti komandoje su suinteresuotomis grupėmis, įsiklausyti“, – teigė ji.
Anot patarėjos, prezidentas savo ruožtu iškėlė būsimai ministrei nemažai lūkesčių.
„Visų pirma, eilių pas gydytojų mažinimas, tikisi, kad ne tik bus toks abstraktus tikslas, bet bus įsipareigota labai konkrečiai dėl rodiklio, kaip mes jį matuosime“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Patarėjos teigimu, kitas šalies vadovo lūkestis – mažinti nelygybę sveikatos sistemoje.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuvoje (...) žmonės iš kišenės patys sumoka (sveikatos paslaugoms – BNS) ne valstybės lėšomis jau beveik 32 proc., Estijoje 23 proc., kitose šalyse, kaip Vokietija ar Čekija, nesiekia 20 procentų“, – dėstė ji.
I. Segalovičienė teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad minėta riba siektų 15 procentų.
„Tikrai šiandien Lietuvoje tas virš 32 proc. skaičius yra labai stipriai indikuojantis grėsmę, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema ir resursai gali būti išbalansuoti, tam reikia labai rimtų ilgalaikių sprendimų“, – sakė prezidento patarėja.
„Dėl tokio disbalanso nukenčia patys pažeidžiamiausi“, – pridūrė ji.
Diskutavo, kaip sustiprinti pradėtą reformą
Anot I. Segaloviečienės, šalies vadovas su kandidate kalbėjo ir apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regionuose gerinimą.
„Aptarti ir gydytojų trūkumo klausimai, natūraliai, be jokios abejonės, kalbame ir apie sveikatos reformą, sveikatos centrus, kurie įkurti 58 savivaldybėse. Buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti pradėtą reformą, ką padaryti, kad ji vyktų taip, kad žmonės regionuose pajaustų jos naudą“, – teigė patarėja.
Jos teigimu, M. Jakubauskienė pasižymi profesionalumu prevencijos, visuomenės sveikatos srityse.
„Sveikatinimo sritis, prezidento nuomone, emocinės sveikatos gerinimas, ypač – vaikų ir jaunimo, yra lūkestis labai didelis ir stiprus, norėtųsi neatidėliotinų darbų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot patarėjos, prezidentas išsakė lūkesčius ir dėl vaistų prieinamumo, ypač – inovatyvių.
„Lietuva turi jų labai mažai, ypač gydant onkologines ligas, sprendimai dėl vaistų kompensavimo metais užtrunka, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra labai prastoje situacijoje, čia reikia rimtų sprendimų“, – sakė ji.
Ką tik pradėjo vadovauti VU Sveikatos mokslų institutui
M. Jakubauskienė VU Sveikatos mokslų institutui vadovauja nuo šių metų spalio 1 dienos. Kaip skelbia universitetas, jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.
Doc. M. Jakubauskienė nuo 2020 m. yra Europos Visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė ir tarptautinio mokslo komiteto narė. M. Jakubauskienė taip pat yra Europos komisijos mokslinių tyrimų ekspertė.
M. Jakubauskienė yra ir VU Verslo mokyklos Verslo administravimo (MBA) Antreprenerystės ir inovacijos studijų programos magistrė. 2023 m. išrinkta geriausia VU Medicinos fakulteto dėstytoja.
Portalas tv3.lt primena, kad prieš tai kaip galimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus buvo įvardijamas Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.
