Tokį Vyriausybės nutarimo projektą penktadienį registravo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nurodoma, jog dokumentas šiuo metu derinamas su atsakingomis institucijomis.
Kaip nurodo KAM, denonsuoti konvenciją prasminga, nes nuo 2010 m., kai Lietuva ratifikavo minėtą dokumentą, iš esmės pasikeitė nacionalinio saugumo situacija ir Lietuvai kylančios grėsmės. Pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvencijos laikosi tik Lietuva ir Norvegija.
„Taip pat Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ypač sunku efektyviai pakeisti kasetinių šaudmenų naudojimą ir jų gynybinę galią atlaikant plataus masto puolimą“, – teigia ministerija.
„Kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi gynybos priemonė, nes jais galima ginti didelę teritoriją, jie padidina gynybos efektyvumą didelį plotą užimančių taikinių atžvilgiu. Narystė konvencijoje apriboja Lietuvos Respublikos ir dalies jos teritorijoje esančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažinamas atgrasymo efektyvumas, taip suteikiant potencialiam agresoriui pranašumą, nes jis iš anksto žino, kad besiginanti šalis neturi ir negalės panaudoti efektyvių gynybos priemonių“, – akcentuoja KAM.
Tiesa, ministerija pažymi, jog net pasitraukusi iš konvencijos Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės principų. Be to, akcentuojama, jog kasetinių šaudmenų naudojimo pasekmės, KAM teigimu, gali būti sumažintos, nustatant atitinkamas taisykles ir procedūras.
„Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių kasetinių šaudmenų pavojų – jų nesuveikimas panaudojimo metu ir dėl to kylanti grėsmė civiliams gali būti veiksmingai mažinama tiek naudojant susinaikinančius kasetinius šaudmenis, tiek užtikrinant kiek įmanoma greitesnį nesprogusių šaudmenų likvidavimą po karinės operacijos“, – aiškinama KAM teikime Vyriausybei.
Vyriausybei pritarus KAM inciatyvai, bus prašoma prezidento teikti Seimui denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų naudojimo.
Lietuvos Seimas ratifikavo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, 2010 m. gruodį. Parlamentas turės priimti ir galutinį sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė tokį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Šiuo klausimu uždarame posėdyje metų pradžioje diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Šią savaitę krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas žurnalistams patikino, jog iki šio Seimo kadencijos pabaigos klausimas dėl pasitraukimo iš konvencijos turėtų būti sutvarkytas.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.
