„Šį šildymo sezoną, kai mes turime rekordines energijos išteklių kainas ir dėl to padidėjęs šilumos kainas vartotojams, yra prasminga ne tik daryti sprendimus, kurie keistų tą padėtį, bet ir prisiminti kai kuriuos politinius veiksmus, kurie iš esmės ir sąlygojo, kokioje situacijoje šiuo metu yra Vilnius“, – pristatydamas rezoliuciją kalbėjo Vilniaus vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas.
Sako, kad nevykdė pažadų
Rezoliucijoje rašoma, kad dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, antrinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Ignitis grupės“ laiku nevykdytų įsipareigojimų šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais apie 55 proc. šilumos energijos vis dar gaminama deginant gamtines dujas, o joms smarkiai pabrangus padidėjo vartotojų išlaidos.
„Dėl tos padėties 15 metų laikotarpyje, kaip Vilniaus šilumos ūkis atrodė, galima atskirai šnekėti ir netgi knygą parašyti, kaip viskas vyko“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Opozicijai priklausantys tarybos nariai Vydūnas Sadauskas, Artūras Zuokas ir Žilvinas Šilgalis prašė V. Benkunsko nurodyti konkretų nuomos sutarties punktą, kuriame „Veolia“ buvo įsipareigojusi atnaujinti sostinės šilumos ūkio infrastruktūrą ir įrengti biokuro katilus. Visgi V. Benkunskas konkretaus punkto nenurodė.
„Tokio nurodymo nebuvo“, – tikino A. Zuokas.
Nori perimti jėgainę
Rezoliucija Vilniaus taryba išreiškė palaikymą pareikštiems reikalavimams prieš koncerną „Veolia“ ir UAB „Vilniaus energija“ tarptautiniame Stokholmo arbitraže, siekiant atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto gyventojams padarytą žalą.
Rezoliucija raginama „Ignitis grupę“ kuo greičiau pastatyti jėgainę, o Finansų ministerijai siūloma apsvarstyti galimybę jos valdymą perduoti savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams.
Pasak V. Benkunsko, šis jėgainės projektas yra greičiausias būdas pereiti nuo dujų į biokuro sektorių ir taip sukurti reikšmingus 180 megavatų biokuro šilumos sektoriuje pajėgumus ir tai leis pasiekti mažesnes šilumos kainas.
Opozicija negailėjo kirčių
Nors dabartinė miesto valdžia bedė pirštu į praėjusios padarytas klaidas, buvęs miesto meras Artūras Zuokas klausė, kodėl per pastaruosius septynerius metus nebuvo atlikti darbai, kad būtų sumažintas gamtinių dujų kiekis sostinės šilumos ūkyje.
„Niekas nepasikeitė – balansas tas pats“, – sakė A. Zuokas.
Kritikos negailėjo ir Ž. Šilgalis.
„Šitą rezoliuciją, objektyviai vertinant, reikėtų kišti į stalčių, nes ji yra gėdinga. Gėdinga dėl melagingų faktų, kurių negali įrodyti ir primityvių bandymų kažkam permesti atsakomybę, vietoje to, kad stoiškai prisiimti [atsakomybę]“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.
Pasak jo, kas kaltas dėl padėties šilumos ūkyje, pasakys teismai.
„O ne ponas Benkunskas nuspręs“, – teigė politikas.
Ž. Šilgalis tvirtino, kad tarybai pritarus rezoliucijai, Vilnius apsijuoks ir neapgins vartotojų interesų.
„Ar to vilniečiai turės kažkokią apčiuopiamą naudą?“ – klausė Ž. Šilgalis.
„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus, nes jėgainė 2020 metų rugsėjį nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
Nepritarė Zuoko idėjai
A. Zuokas tarybai teikė iniciatyvą paskaičiuoti žalą ir teikti teismui ieškinį „Ignitis grupei“, kuri vėluoja pastatyti kogeneracinę elektrinę. Šiai buvusio miesto vadovo idėjai sostinės taryba nepritarė.
Pasak A. Zuoko, tarybos sprendimas miesto valdžiai galėtų būti instrumentu tolesnėms deryboms, nes svarbiausia – ne bylinėtis, o gauti kompensaciją, kuri, jo skaičiavimais, galėtų siekti 25 mln. eurų.
„Spręskite klausimus rezoliucijomis, sėkmės“, – ironizavo A. Zuokas.
„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus, nes jėgainė 2020 metų rugsėjį nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
