Bronzinis paminklas pastatytas netoli vieno iš Aukštųjų technologijų instituto korpusų, netoliese įsikūręs ir Lietuvos generalinis konsulatas Karaliaučiuje.
Kaip nurodo rusų žiniasklaida, sprendimą įamžinti M. Muravjovą gegužę priėmė regiono kultūros taryba.
Kaliningradui pagaminta sumažinta iki 1915 metų Vilniuje stovėjusio paminklo kopija.
M. Muravjovas (1796–1866) – carinės Rusijos karinis ir politinis veikėjas. Į Lietuvą jis buvo pasiųstas malšinti 1863–1864 metų sukilimo, 1863 metais jis paskirtas Šiaurės vakarų krašto vyriausiuoju viršininku arba Vilniaus generalgubernatoriumi, šias pareigas ėjo iki 1865 metų. Jo žinioje buvo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos ir Augustavo gubernijos lietuviškos apskritys.
Sukilimą M. Muravjovas malšino griežtomis karinėmis-administracinėmis priemonėmis, daug sukilėlių žuvo per kovas, teismuose nuteista per 1,7 tūkst. žmonių, 83 iš jų pakarti, kiti išsiųsti į katorgą arba ištremti.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, M. Muravjovo nurodymu valstiečiai, įtariami prisidėję prie sukilimo, buvo plakami rykštėmis, keli kaimai visi ištremti į Sibirą, iš baustų dvarininkų žemė buvo atimama ir apgyvendinama vietos rusų arba kolonistų, kiti dvarai apdėti kontribucija. Įstaigose ir viešajame gyvenime uždrausta vartoti lenkų kalbą, tarnautojai ir mokytojai katalikai pakeisti rusais stačiatikiais. Rusifikacijos tikslais M. Muravjovas ėmėsi lietuvių spaudos draudimo.
Lenkijoje ir Lietuvoje jis pagarsėjo kaip Muravjovas-Korikas.
1898 metų lapkritį Vilniuje M. Muravjovui buvo atidengtas paminklas, 1901 metais įsteigtas jo vardo muziejus, o Mažeikiuose jo vardu pavadinta geležinkelio stotis. Pirmojo pasaulinio karo metais paminklas iš Vilniaus išgabentas į Rusiją.