Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, drąsiai planuoja savo pirkinius ir neslepia pinigų kojinėje. Nekilnojamojo turto rinkoje ekspertai net pastebi perkaitimo požymių, kainos kyla, žmonių noras pirkti – taip pat. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų. Tai kone dukart daugiau nei paskolų išduota per 2015 m.
Registrų centras taip pat skaičiuoja rekordinį NT sandorių skaičių, nematytą nuo pat ekonominės krizės 2008 m. Neoficialiai kalbama ir apie tai, kad šiandieninė situacija NT rinkoje primena tą, kuri jau buvo. Prieš 2008 metų krizę žmonės taip pat per daug negalvodami drąsiai ėmė paskolas. Tiesa, ekspertai sako, kad nepaisant kalbų krizės požymių išties nesimato ir kalbos žmonių neveikia.
Verslininkai optimistiški
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad informacija, kuri plūsta iš užsienio tikrai nėra raminanti, bet Lietuvoje verslininkai negali jos patvirtinti, tokios situacijos, kaip užsienyje čia nėra.
„Kai paskaitai globalios informacijos, kad štai ten ar ten sumažėjo augimas nuo 1,2 iki 1,1 proc. Tai aš manau, kad tai liečia pasaulinę rinką, bet iš įmonių, kurios dirba eksporto srityje kol kas nesigirdi jokių signalų apie galimą recesiją. Mes dar gauname pakankamai daug pinigų iš Europos Sąjungos, emigrantai atsiunčia vos ne 1,5 proc. BVP. Taigi mes turime išorinių šaltinių „pagalvę“ ir tie pinigai nėra skolinti“, – sakė D. Arlauskas.
Anot jo, mūsų valstybės skolos dydis taip pat nėra didelis, todėl „reikalui esant pasiskolins“.
„Mane labai nustebino įmonių vadovų apklausa. Jie teigė, kad nejaučia artėjančios krizės. Tada kyla klausimas, kas kelia paniką. Gali būti, kad ją kelia tie, kurie dirba su pažeidžiamais ir labai globaliais verslais“, – svarstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas, tikindamas, kad konfederacija neturi signalų apie artėjančią krizę.
„Įvertinome Lietuvos banko ir komercinių bankų analitikų pasisakymus, esame nustebę, kad reali situacija neatitinka prognozių. Gal po metų ar dviejų situacija pasikeis, bet šiandien mes galime konstatuoti, kad yra ramu, nereikia sukti galvos dėl ateities“, – tikino D. Arlauskas.
Lietuvos gyventojai jautrūs, todėl krizę pajustų
„Swedbank“ analitikas Vytenis Šimkus sakė, kad krizės dažnai yra „savaiminio išsipildymo pranašystės“ ir vienas iš faktorių, kurie jas lemia yra vartotojų lūkesčių sumažėjimas.
„Kai labai staigiai ir labai smarkiai pablogėja gyventojų ir įmonių lūkesčiai, jie pradeda smarkiai taupyti, atideda vartojimą ir sumažina paklausą. Tai gali išprovokuoti krizes. Visgi paprastai tai nebūna dėl to, kad kažkas pradeda kalbėti iš anksto apie sulėtėjimą. Tai gali išprovokuoti sulėtėjimą, bet ne krizę“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, rimtesnes reakcijas gali sukelti stiprus lūkesčių šokas susijęs su finansine griūtimi, svarbaus banko krize arba pranešimas apie karą. Jis tikina, kad krizių priežastingumą atpainioti sunku.
„Tarkime, 2008 metų krizė atėjo iš Vakarų. „Lehman Brothers“ banko žlugimas buvo stiprus šokas ir visi ekspertai iš karto pamatė, kad toks įvykis negali praeiti be pasekmių ir tai nuvilnijo per realios ekonomikos sektorius visame pasaulyje. Šiandien matome, kad labai prastėja lūkesčiai pramonės sektoriuose. Tai jaučiasi Europoje, Kinijoje ir JAV. Ekspertai komentuoja, kad pramonės sektorius patiria recesiją, bet paslaugų sektoriaus ir darbo rinkos nepaveikė: žmonės turi gerus darbus, nekeičia savo vartojimo įpročių, neatideda pirkinių. Lietuvos įmonių ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis išlieka aukštas, nėra jokių ženklų apie baimes“, – kalbėjo V. Šimkus.
Ekonomistas tikino, kad Lietuvos gyventojų neveikia kalbos apie krizę.
„Prieš praeitą krizę vartotojų lūkesčiai labai aiškiai rodė, kad ateina krizė. Jie smuko kelis ketvirčius anksčiau nei tai pasimatė BVP rodikliuose. Tai buvo labai geras išankstinis indikatorius, kad ateina sunkmetis. Šiuo atveju vartotojų pasitikėjimas turi gerą reputaciją, kaip išankstinis rodiklis sunkmečiui. Šiuo atveju galime būti ramūs“, – sakė ekonomistas V. Šimkus.
Žiniasklaida kalba, bet žmonės nebijo
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas svarstė, kad pati žiniasklaida neformuoja žinučių apie krizę, jas formuoja ekspertai. Būtent ta nuomonė yra pateikiama viešai, ji gali nuteikti visuomenę, ekspertų informacija žinutei suteikia papildomo svorio.
„Jei ekonomistas pradeda kalbėti apie krizę ar jos nebuvimą, tai reiškia vieną dalyką, bet kai apie tai pradeda kalbėti, tarkime, politikai, tai jau reiškia ką kitą. Įsivaizduokime, jei dabar Gediminas Kirkilas pasakytų, kad krizės nebus, pusė Lietuvos pasakytų, kad reikia pradėti ruoštis. Taigi, mechanizmai taip ir veikia: iš vienos pusės žiniasklaida, kaip kanalas su savo pasitikėjimu, o iš kitos – žmonės-nuomonės lyderiai, kurie turi svarbios informacijos. Ši jungtis pakankamai stipri, kad galėtų paveikti vieną ar kitą socialinę grupę, klausimas tik ar ji imsis veiksmų. Neužtenka kalbėti, ką reikėtų daryti, vertėtų pasiūlyti ir kaip“, – sakė A. Katauskas.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, žmonės veikia ir tam tikra terminologija, aliuzijos ir buvusius laikus. Kai pradedama kalbėti apie „burbulus“, lyginti su praėjusia krize, kyla nerimas.
„Sukelti paniką neužtenka kelių publikacijų. Yra tam tikri žmogui atpažįstamu simptomai: maži atlyginimai, atleidimai. Žiniasklaida yra tik dalis viešosios erdvės, yra ir kiti indikatoriai, kurie ne mažiau svarbūs, tai šeimos, draugų nuomonė, asmeninės patirtys. Žiniasklaidos publikacijos tokiu atveju gali tik paremti nuomonę. Žmonės, kol savo kailiu nejaučia, jie jokių veiksmų nesiims. Esu skeptiškas edukavimo klausimais, nes jei nejauti, tai nieko nedarysi“, – kalbėjo A. Katauskas.
Anot jo, reikia kelių indikatorių visumos, kad žmonės pradėtų jausti krizę.
