Birželio 14-ą daug kur žadami trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, 3–8 m/s, dieną pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, per perkūniją gūsiai 15–18 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 16–21, aukščiausia dieną 26–31, vakarinėje Lietuvos dalyje 22–25 laipsniai. Šeštadienį lietaus tikimybė maža. Naktį kai kur rūkas. Temperatūra naktį 11–16, dieną 26–31 laipsnis.
Upėse senka vanduo
Užsitęsus sausiems ir karštiems orams kenčia Lietuvos upės ir jose besivystančios ekosistemos. Didžiausią nerimą kelia Neries upė ties Vilniumi. Numatoma, kad artimiausiomis dienomis vandens lygis dar sumažės ir pasieks stichinę reikšmę.
Kitose vandens matavimo stotyse stichinio vandens debito (lygio) kol kas neužfiksuota. Jei ir toliau orų sąlygos išsilaikys panašios, situacija šalyje priartės prie hidrologinės sausros. Panaši vandens telkinių būklė stebima ir Šventojoje ties Ukmerge, Vilnioje ties Vilniumi, Šalčioje ties Valkininkais bei kitose nusekusiose upėse.
Būtina saugoti sveikatą
Kaitra, vietomis lydima liūtinio lietaus su perkūnijomis bei škvalais, laikysis iki birželio 16 dienos., tačiau ir vėliau bus labai šilta. Išaugs santykinė oro drėgmė, o kartu ir juntamoji temperatūra.
Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje. Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo. Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); kūno temperatūrai pakilus >40C, esant karštai ir šlapiai odai; radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Kelininkai ir maisto tikrintojai turi žinių
Kelininkai perspėja, kad dėl kaitros keliuose vietomis išplaukia bitumas. Dėl karščių vietomis gali būti ribojamas greitis. Tokiuose ruožuose kelininkai prašo sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai per karščius pataria atsargiai rinktis maistą, nevalgyti karštyje buvusių produktų, saugiai ir šaltai laikyti greit gendančius maisto produktus.
„Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys. Ypač, kai netinkamai laikomi gyvūninės kilmės produktai, tada yra rizika susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis“, – BNS sakė tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
Didesnė rizika stebima turgavietėse ir mažose parduotuvėse. „Rizikingesni objektai – turgavietės, mažos parduotuvėlės, nes prekybos centrai turi standartines procedūras ir galimybes laikymo temperatūrą išlaikyti tokią, kokią nurodo gamintojas“, – teigė O. Keblienė.
Pasitaiko atvejų, kai vartotojams įsigijus, pavyzdžiui, pieno produktų, jų galiojimo laikas dar nepasibaigęs, tačiau produktas jau sugedęs. Taip pat sulaukiama pranešimų apie galimai nelegaliai veikiančius prekybininkus, kai prekiaujama iš automobilių ir neužtikrinamos tinkamos produktų laikymo sąlygos.
Ugniagesiai pataria saugotis žaibų
Su kaitra ateina ir lietūs, žaibai. Ugniagesiai pataria, kad kilus audrai ir pradėjus žaibuoti geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo gerai apsaugo automobilis. Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, pavojinga stovėti greta žaibolaidžių ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų, kalvų ir kalnelių.
Žaibuojant geriausiai tūnoti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Griaudžiant nelaikykite rankose metalinių daiktų.
Atkreipkite dėmesį į gyvūnus
Tvyrant karščiams, laikinai stabdomas ūkinių gyvūnų vežimas iš Lietuvos tolimais atstumais.
Tolimos kelionės su ūkiniais gyvūnais neturi būti planuojamos, kai dienos temperatūra yra 30 laipsnių ar aukštesnė, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Anot specialistų, rekomenduojama ūkinių gyvūnų nevežti ir trumpais atstumais. Jei kelionės išvengti negalima, ji turėtų būti suplanuota anksti ryte, vėlai vakare ar naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio streso.
„Vežant gyvūnus būtina pasirūpinti vandens atsargomis, prieš kelionę ir po jos gyvūnai turi būti pagirdyti švariu, vėsiu, bet ne šaltu vandeniu. Kelionę reikia suplanuoti taip, kad gyvūnai kuo mažiau laiko praleistų uždaryti nejudančioje transporto priemonėje“, – teigiama pranešime.
Pastebėjus, kad ūkiniai gyvūnai tapo neramūs, tankiai kvėpuoja, sutriko jų koordinacija ar yra mieguisti, galima įtarti perkaitimą. Tokiu atveju reikėtų suteikti jiems pirmąją pagalbą – sušlapinti gyvūnus vėsiu vandeniu, duoti atsigerti. Jei gyvūnas pats negeria ar jo sąmonė sutrikusi, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Gyventojai, per karščius keliaujantys su gyvūnais augintiniais, taip pat privalo pasirūpinti jų vežimo sąlygomis – dažniau girdyti, nepalikti automobiliuose, nes net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis.
