„The Washington Post“ kelis mėnesius vykdė Rusijos žvalgybinės veiklos Ukrainoje tyrimą ir padarė penkias svarbiausias išvadas. Šios išvados yra paremtos daugybe jautrių duomenų, įskaitant ir perimtomis komunikacijomis tarp Rusijos žvalgybos agentų bei išsamiais interviu su aukštais Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos pareigūnais.
1. Prie nesėkmingo Kremliaus karo plano parengimo daug prisidėjo Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) slaptasis skyrius. Jis patikino Maskvos pareigūnus, kad Ukrainos valdžia turi potencialo greitai griūti, todėl Ukrainoje esantys rusų agentai galėtų skubiai pastatyti marionetinį režimą.
Šis FSB skyrius, tarnybos viduje vadinamas Operatyvinės informacijos departamentu, jau ne vienerius metus vykdo slaptas operacijas. Tai apima infiltraciją į Ukrainos institucijas, pinigų mokėjimą prorusiškų pažiūrų politikams ir bandymus užkirsti kelią bet kokiems Kyjivo bandymams atsiriboti nuo Maskvos. Nors FSB skiria labai daug dėmesio Ukrainai, Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad FSB arba nenumatė, kad Ukraina taip aršiai ginsis, arba tai suprato, bet nežinojo, kaip tokią nepatogią informaciją perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
2. FSB pareigūnai buvo įsitikinę, kad jie perims Ukrainos valdžią: likus vos kelioms dienoms iki karo pradžios, jie ieškojo būsto Kyjive.
Ukrainos slaptųjų tarnybų perimtos komunikacijos atskleidė, kad FSB pareigūnai rinko informaciją iš savo kolegų apie butus ir kitas vietas, kurias jie galėtų naudoti kaip slaptavietes ar operacijų bazes, bei kuriose galėtų apsigyventi. Pasak pareigūnų, likus kelioms dienoms iki Rusijos pajėgų įžengimo į Ukrainą, FSB informantams buvo liepta išvykti iš šalies sostinės, bet palikti jų būstų raktus atvykstantiems rusų agentams.
3. Remiantis Ukrainos ir Vakarų saugumo pareigūnų teigimu, prieš invaziją FSB smarkiai išplėtė savo Ukrainos departamentą.
Šis departamentas smarkiai išaugo: nuo maždaug 30 pareigūnų 2019 m. iki beveik 160 darbuotojų karo Ukrainoje išvakarėse. FSB komandoms buvo paskirti skirtingi Ukrainos regionai ir šalies viduje veikiantys šnipų tinklai. Žiūrėdami iš dabartinės perspektyvos, Ukrainos pareigūnai šį pajėgų didinimą supranta kaip ankstyvą perspėjimą, kad Rusija ruošėsi puolimui.
4. FSB artimai bendradarbiavo su žinomais kolaborantais ir suformavo mažiausiai dvi prorusiškas vyriausybes, laukiančias, kada jos galės perimti valdžią.
Tarp svarbiausiųjų FSB bendradarbių yra buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris 2014 m. pabėgo į Rusiją, ir Viktoras Medvedčukas – oligarchas, kuris, užmezgęs artimus ryšius su Putinu, tapo vienu pagrindinių populiariausios prorusiškos partijos Ukrainoje lyderių. V. Janukovyčius tapo kovo pradžioje Baltarusijoje susiformavusios grupės esmine figūra, kurios tikslas galimai buvo perimti Ukrainos valdžią. Antroji grupė, tarp kurios narių yra ir buvusių V. Janukovyčiaus partijos bendražygių, susirinko pietinėje Ukrainos dalyje, kuri Rusijos pajėgų buvo užimta dar karo pradžioje.
5. Nepaisant vis pasikartojančių nesėkmių, FSB lyderiai išliko savo pozicijose. Tiesa, agentūra persigrupavo: pareigūnai kas tris mėnesius rotacijos būdu vyksta į Rusijos pajėgų užimtas Ukrainos teritorijas.
JAV ir kitų valstybių pareigūnai nerado jokių įrodymų, kad V. Putinas būtų susidorojęs su aukščiausiais Rusijos žvalgybos agentūros lyderiais ar kad vyriausieji pareigūnai turėjo kaip nors atsakyti už jų brangiai kainavusias klaidas. Vietoje to, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas ir tarnyboje veikiančio Ukrainos skyriaus vadovas Sergejus Beseda vis dar eina savo pareigas ir prižiūri karo eigą.
