Ar šis pakeitimas garantuos gerokai didesnes pensijas, kiek realiai jos gali augti, ar valdžia pajėgi įvykdyti pažadus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė.
Gatvėje kalbinti senjorai vis sako, kad tų pinigų, senatvės pensijos jiems niekaip neužtenka ir užtenka pasirūpinti tik būtiniausiems poreikiams. Ką suplanavo valdžia ir ką reiškia prezidento Nausėdos pateiktas siūlymas?
A. Sysas: Mes dar nematėme biudžeto, vis dėlto, kiekvienais metais yra numatytas pensijų indeksavimas ir tam tikra formulė. Yra galimybė, jei priimsime tą įstatymą, turėti papildomų lėšų individualiai pensijos daliai didinti – siūlymas didinti 20 proc. yra sveikintinas.
Stengiausi tą daryti daug metų, kai atsirado įstatymas, kad iki 75 proc. perviršio galima būtų naudoti pensijų didinimui. Deja, reikia pripažinti, kad geriausiu atveju buvo panaudota pusė, kai suma buvo nedidelė.
Kai perviršis buvo 200 mln., tuomet buvo 4 proc., pernai buvo 2 proc., netgi siūliau pernai padidinti dar 2 proc., iki 90 mln. Deja, dėl didelės valstybės skolos, dėl fiskalinės drausmės įstatymo, buvusi Vyriausybė to nepadarė.
Viskas čia gerai, žiūrint į ateitį, yra vienas „bet“. Mano galva, tai nėra vienkartinė išmoka – tai yra nuolatinė išmoka, reikia labai gerai paskaičiuoti. Jeigu šiais metais, pavyzdžiui, bus 900 mln. perviršis, 20 proc. yra 180 mln.
Ar tą 180 mln. mes rasime penkis metus į priekį, dešimt metų į priekį? Čia tikrai reikėtų pasižiūrėti labai rimtai, nes blogiausia, kai mes, politikai, priimame įstatymą arba pažadame, o po to mes to nepadarome.
Todėl aš abiem rankom už, bet prieš priimant tikrai reikia padaryti matematinį skaičiavimą, ar ši Vyriausybė ir kitos Vyriausybės tris metus galės vykdyti šitą įsipareigojimą, kad nebūtų vėl naktinių reformų, naikinimų, mažinimų ir visų kitų dalykų.
Aš pritariu tam, nes mūsų pensininkai – trečdalis jų gyvena skurdo ribos zonoje arba net skurde. Mūsų pensijos Lietuvoje yra mažesnės negu kitose Europos Sąjungos valstybėse – reikėtų jas didinti.
Mūsų pakeitimo norma yra viena iš mažesnių, ne mažiausia, bet viena iš mažesnių, nesiekia 50 proc. buvusio darbo užmokesčio. Jei diferencijuosime pagal pajamas, ten yra ir dar mažiau gaunančių pakeitimo normą.
Visi šie dalykai verčia bet kurį politiką spręsti šiuos klausimus. Esu šalininkas, kad reikia spręsti šios dienos problemas, o į ateitį, taip, reikia turėti omenyje ir ateitį, bet kalbant apie rezervą, apie kurį čia visą laiką kalbama, mes jau turime 3,5 mlrd.
Lietuvoje buvo tokia krizė, kai pensijos vėlavo du mėnesius, Lietuvoje per mėnesį pensijoms reikia 600 mln. Galime turėti omenyje, kad mes jau pusei metų tam tikrą rezervą turime. Taip, rezervas labai reikalingas. Esu šalininkas, kad rezervas būtų, bet tą perviršį galėtume balansuoti: dalį skirti pensininkų pensijų augimui, o dalį dėti į rezervą.
Kaip jūs vertinate prezidento Nausėdos pasiūlymą, kuris po pateikimo jau praėjo Seime, ir ką kalba gerbiamas Algirdas, kad reikia žiūrėti daugiau metų į priekį, nes jeigu priimsime, tai nebus tik vienkartinė išmoka, bet reikės lėšų ir pinigų kiekvienais metais?
M. Lingė: Būtent tas balanso klausimas ir yra svarbiausias. Jau yra bent pozityvesnė žinia, kad neketinama kišti rankos į esamą rezervą, nors diskusijų pradžioje galėjo būti pačių įvairiausių kalbų. Dabar kalbama apie tą perviršį, kai kas jį net pavadina pertekliumi – koks tuomet žodis „perteklius“? Kokio dydžio mes to rezervo norime ir kokio reikia? Tai dar irgi yra diskusijos objektas.
Vakar frakcijoje bandėme aiškintis su paskirtąja socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zelickiene, nepavyko išgirsti to aiškumo ir vizijos, žiūrint į ateities perspektyvą. Mūsų Valstybės kontrolė yra išskyrusi du etapus, kam kaupiamas „Sodros“ rezervas. Pirmiausia, trumpalaikiams tikslams, tuomet reikia amortizuoti ekonominius svyravimus, sukaupti keliems mėnesiams.
Šalys paprastai sukaupia nuo 1 iki 7 proc. trumpalaikiams tikslams, kai norima kaupti ilgalaikiams tikslams – apie visą šią demografinę krizę, kuri egzistuoja ir kuri kurs pasekmes ateityje – tada valstybių rezervai būna nuo 8 iki 35 proc. BVP.
Mūsų situacijoje, jeigu per daug nieko nekeičiame, Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad 2028 metais būtų sukaupta 6,6 proc. BVP. Mes tarsi esame tame rėžyje, kuris kalba apie kaupimą trumpalaikiams, bet ne apie kaupimą ilgalaikiams demografiniams rodikliams. Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija prieš keletą metų, pusantrų ar prieš du, mus buvo nubloškusi į pabaigą.
Algirdas paminėjo, kad pakeitimo norma mūsų dabar yra 45–46 proc. buvusio atlygio, bet EBPO sako, jeigu mes nieko nekeičiame, nieko nedarome su mūsų dirbančiaisiais, kurie gimė 2000-aisiais metais, dabar 25 metų pradeda darbinį pagreitį gauti, tai jų pakeitimo norma būtų 29 proc.
Tai reiškia, kad gal dar laukia sudėtingiausi sprendimai: ką daryti su pensiniu amžiumi, ką daryti su įmokomis, žiūrint į demografinius rodiklius, jeigu niekas nesikeičia. „Sodros“ rezervas tokiems demografiniams, ilgalaikiams procesams, yra ypatingai svarbus.
Nevadinčiau to pertekliumi, kad apskritai jau kažkokį tokį turime, mums reikia gyventi ir šia diena. Sprendimą, kurį pasiūlė Gitanas Nausėda, didžiąja dalimi ir mūsų frakcijos palaikė, balsavome už jį, tų normų įsirėminimas yra svarbus.
Juo labiau kad ir be įstatymo anksčiau buvo naudojamas šis rezervas indeksavimui. Čia tik atsiranda klausimas dėl sutartos taisyklės, kokio dydžio pinigus galime paskirti indeksavimui. Indeksavimas apskritai jau gerai atsirado kaip vertybė, kada pensijos augimas nebe nuo politikų malonės priklauso, tačiau dabar reikia atsižvelgti į to indeksavimo ribas, į ekonomikos augimo situaciją ir į „Sodros“ rezervo pildymo pagreitį, kiek jis gali iš tikrųjų pilnėti, kad ne tik ateitis būtų mūsų dėmesio centre, bet ir skurstantys ar mažesnes pensijas gaunantys asmenys.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
