Kilus karui kiekvienas pilietis turėtų atlikti tam tikrą funkciją. Tai – pilietinis pasipriešinimas. Kad civiliai galėtų teikti pagalbą kariuomenei, jie turi įgauti žinių ir praeiti specialius mokymus. Tačiau praėjus daugiau nei 30 nepriklausomos Lietuvos metų, apie tokio tipo mokymus pradėta kalbėti tik dabar.
Komendantūros – neginkluota pagalba karo atvejų
Vienas iš pilietinio pasipriešinimo būdų būtų komendantūrų kūrimas.
„Komendantūros – tai užnugario sistema, kuri remtų kariuomenę, rūpintųsi strateginių grupių apsauga, kitos svarbios infrastruktūros apsauga, kovos su diversinėmis grupėmis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškina Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot eksperto, komendatūrose kursis įvairaus dydžio komandos, kuriose žmonės rastų savo vietą gynyboje. Tokios komandos, anot L. Kasčiūno, būtų valstybės ir kariuomenės užnugariu. Į tokias komandas reikėtų įtraukti atsargos karius, komendantinius šaulius ir kitus, kurie norėtų prisijungti prie gynybos.
„Komendantūros nebūtų gynyba tik ginklu. Čia kalbama ir apie civilinę gynybą, medicinines paslaugas, išmokti organizuoti paramą, kovoti informaciniame kare“, – aiškina NSGK pirmininkas.
Buvęs Raseinių rajono meras Andrius Bautronis pritaria, jog pilietinis pasipriešinimas nėra tik ginkluotas pasirengimas.
„Civiliams ruošti užtenka informacijos rinkimo įgūdžių: mokėti sekti esamą situaciją, informuoti kariškius, žinoti, į ką atkreipti dėmesį, ką pasižymėti“, – teigia buvęs Raseinių rajono meras.
Nacionaliniu lygmeniu įtvirtinti pilietinio pasipriešinimo mokymai apimtų specializuotus kursus valstybinėms įstaigoms, profsąjungoms. „Įsteigus tokią programą pirmas žingsnis būtų mokymus pravesti visiems Seimo nariams“, – planus vardina L. Kasčiūnas.
Ruošti galimai grėsmei – nuo ankstyvo amžiaus
Specialistai tikina, jog reikia kuo anksčiau pradėti ruošti piliečius karinei grėsmei. Siūlymai, kaip gerinti visuomenės įgūdžius karo atveju, apima ir privalomą šauktinių kariuomenės įvedimą. Lietuvos šaulių sąjunga rengia vaikus nuo 11 metų. Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo, jaunųjų šaulių vado T. Venskūno manymu, mokymai galėtų būti skiriami ir jaunesnio amžiaus gyventojams.
„Kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, ką jam daryti karo atveju, ką daryti išgirdus sirenas. Net ir pats mažiausias vaikas turėtų žinoti. Aišku, asmens atsakomybės su laiku turėtų plėstis, todėl žinias ir įgūdžius reikia nuolat atšviežinti“, – „Žinių radijui“ aiškina T. Venskūnas.
Tadas Venskūnas tvirtina, jog tam, kad pilietis būtų pasiruošęs ginti tėvynę, reikia nuoseklių mokymų. „Jaunieji šauliai turi 4 metų trukmės gynybos mokymus. Kad būtų suformuoti įgūdžiai, reikia rengti nuoseklius mokymus, vienkartinių mokymų neužtenka. Nuoseklūs mokymai galėtų būtų skiriami ir platesnei visuomenei. Svarbu, jog tai būtų mokymai, labiau orientuoti į praktiką, o ne teoriją“, – aiškina T. Venskūnas.
Andrius Bautronis sutinka su siūlymu, jog karui pradėtų ruošti jau ugdymo įstaigose, tačiau įgūdžių reikia ir asmenims, baigusiems mokyklą.
„Jei pradedame rengti pilietinio pasipriešinimo pamokas mokyklose, klausimas, ką darome su asmenimis, kurie jau pabaigė mokyklą. Kaip reikia juos ugdyti, kokius kursus organizuoti“, – kalbėjo buvęs Raseinių rajono meras A. Bautronis.
Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė nepritaria karinio parengimo pamokoms mokyklose. „Nemanau, kad mokyklose reikia įvesti karinį parengimą, bet bent jau pasakoti apie situaciją, apie tai, kokiame regione gyvename ir kas šiuo metu vyksta pasaulyje“, – teigia R. Juknevičienė.
Tačiau europarlamentarė pritaria idėjai Lietuvai sekti Suomijos ir Izraelio keliu ir daryti privalomą šauktinių kariuomenę. Tai, anot europarlamentarės, paruoštų piliečius ne tik karui, bet ir kitokioms krizėms. „Žmogus, tarnaudamas kariuomenėje, įgyja karinius pagrindus, taip pat atsikrato įvairių baimių, įgytos žinos praverčia esant kitokioms krizėms“, – teigia R. Juknevičienė.
Susimąstyta tik pajutus karo grėsmę
Per 30 nepriklausomybės metų vis dar nesukurta pilietinio pasipriešinimo strategija. Buvusio premjero Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuva, kai stojo į Europos Sąjungą ir NATO, jautėsi saugi ir minties apie tokius kursus nacionaliniu lygmeniu nebuvo.
„Platesnių sprendimų nebuvo, nes jautėmės saugūs. Esame saugūs dėl NATO, bet matant karą Ukrainoje reikia visuotinio pasipriešinimo koncepcijos. Gynybos žinių gali prireikti bet kada ir reikia būti pasiruošus“, – teigia G. Kirkilas.
Prasidėjus karui Ukrainoje kilo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga. Per 2022 m. prie šaulių sąjungos prisijungė kone 3 tūkstančiai narių.
