Kaip Borisas Dekanidzė atsisakė pasiūlymo atidėti sušaudymą? Garbė svarbiau už gyvybę

Tokius faktus atskleidė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis, kuris buvo paskutinis žmogus oficialiai kalbėjęs su B. Dekanidze.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kruvini „Vilniaus brigados“ laikai – buvęs kriminalinės policijos komisaras atvėrė paslapties šydą

Kalbos apie Boriso Dekanidzės mirtį gyvos iki šiol – palaidotas tuščias karstas?

Tuo metu Lietuvoje niekas nesijautė saugus: per vieną parą – apie 50 skirtingų vagysčių

Vis dėlto, „Vilniaus brigados“ lyderis tokio pasiūlymo atsisakė. Plačiau apie tai ir laikus, kai organizuoto nusikalstamumo siautėjimo pike teisėsauga nebuvo pasiruošusi dirbti efektyviai, interviu naujienų portalui tv3.lt papasakojo prokuroras G. Jasaitis.

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“

(11 nuotr.)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

+7

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pokalbis apie apsaugos organizaciją „ATAS“ (nuotr. stop kadras)

Buvęs Aukščiausios Tarybos gynėjas Saulius Guzevičius (nuotr. stop kadras)

+7

Teigiama, kad buvote paskutinis žmogus, kalbėjęs su Borisu Dekanidze. Patikslinkite, kokiomis aplinkybėmis vyko tas pokalbis?

Nuteistieji mirties bausme buvo saugomi, laikomi tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kuris turėjo pasirašyti vykdomąjį raštą, kad jau mirties bausmę galima vykdyti, buvo suderinta, kad tol, kol aš nepasišnekėsiu su Borisu Dekanidze, tol mirties bausmė nebus vykdoma.

Tada aš atėjau pas jį į Lukiškes. Atvedė jį iš mirtininkų kameros į apklausos kambarį. Ir aš jam pasakiau paprastą dalyką, kad jeigu mes su juo galėsime šnekėtis apie finansinius dalykus, kurie buvo susiję su „Vilniaus brigada“, apie ryšius su valdininkais, su politikais, tai per tą visą laikotarpį mirties bausmė nebus vykdoma.

Borisas Dekanidzė pasakė, kad taip jis žino, kad mes galime kažkiek apie visą tai žinoti. Bet kadangi jis yra garbingas mafijozas, garbingas žmogus, tai nieko jis nepasakos. Sako, štai šiandien galime pasišnekėti šiaip apie gyvenimą, bet apie tuos dalykus aš jums nieko nepasakysiu nei oficialiai, nei neoficialiai. Tuo iš esmės mūsų pokalbis ir baigėsi.

Kaip jis elgėsi, puikiai suvokdamas, kad mirties bausmė neišvengiama?

Jo būklė buvo tokia neįprasta. Matėsi, kad jau ne tokia, kaip prieš porą mėnesių, teismo posėdžių metu. Šiek tiek pasimetęs buvo, mano vardą supainiojo. Ne Gintaru pavadino, o Gediminu.

Bet labiausiai krito į akis kita detalė. Tiems, kuriems buvo nuosprendžiu paskirta mirties bausmė, jie turėjo būti aprengti su tokiomis išskirtinėmis kalėjimo uniformomis. Juostuotomis, pilkai mėlynos tamsios spalvos.

Bet Dekanidzės atveju ta uniforma buvo ištepta nuo maisto likučių. Nustebau, nes tai reiškė, kad jis ten aplink save turbūt sudėtingiau ir susitvarkydavo. Dėmesį atkreipiau ir į psichinę būklę, fizinius dalykus.

Gal įstrigo paskutiniai jo pasakyti žodžiai?

Mes gal kokią 10-20 minučių pasišnekėjome bendrais dalykais. Ir jis tik palinkėjo man sėkmės. Tokie paskutiniai jo žodžiai ir buvo. Kaip sakoma išsiskyrėme gražiai ir garbingai.

Nepaisant savo padėties, Borisas vis tiek neprabilo ir nepavėlino savo mirties datos, nors turėjo tokią galimybę. Kaip vertinate šį momentą?

Taip iš esmės aš jam santykinai sarkastiškai pasakiau, kad jeigu tu šnekėsi apie mus dominančias temas, tai mirties bausmės vykdymas gali būti atidėtas ilgesniam laikui. Ir tai yra suderinta su Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Bet ta galimybe, paprastai kalbant, jis nepasinaudojo. Aišku, aš nebuvau jo įspėjęs, kad darysiu mūsų pokalbio įrašą. Tikėjausi, kad vis tiek jis kažką galbūt tai neoficialiai pasakys. Bet nieko jis iš esmės ir nepasakė.

Kuo išskirtinis buvo Borisas Dekanidzė ir jo suburta „Vilniaus brigada“?

Iš tikrųjų po Nepriklausomybės atgavimo organizuoto nusikalstamumo viena iš formų būtent ir buvo tokio pobūdžio grupės, kurios buvo ir ginkluotos, turėjo savo pavaldumo santykius, hierarchiją, bendrą kasą, atskiras smogikų struktūras ir panašiai. 

Tai reiškia paprastą dalyką, kad teisėsaugos pareigūnai, jie paprasčiausiai nebuvo pasiruošę su tokiais dariniais dirbti. Situacija buvo tokia, kad Vilniuje, bent jau, tų grupuočių buvo bent keletas.

Kalbant su tuometiniais policijos pareigūnais buvo neoficialiai vadovaujamasi tokia taisykle, kad maždaug tol, kol jie tarpusavyje šaudosi, žudosi ir taip toliau, tai gerai. Svarbu, kad neliestų paprastų žmonių.

Borisas Dekanidzė buvo „Vilniaus brigados“ vadas, jo pagrindinė dešinioji ranka buvo Igoris Tiomkinas. Tai jie būtent irgi tarpusavyje veikė taip, kad tos grupuotės smulkesnės, kurias minėjau, jos tarpusavyje išsišaudytų, išsipjautų ir tada jau visą Vilniaus miestą su aplinkiniais rajonais kontroliuotų būtent „Vilniaus brigada“.

Tai reiškia paprastą dalyką, kad lyginant su Kaunu, Panevėžiu, Šiauliais, Klaipėda, Vilniuje dominavo būtent „Vilniaus brigada“, o mano paminėtuose didmiesčiuose tų gaujų tokių nusikalstamų buvo daug daugiau. Aišku, ten „Daktarai“ savo laiku irgi darė tą patį darbą, nes dominavo Kauno mieste, bet sakykime Klaipėdoje, Panevėžyje gaujos tokios struktūros kaip „Vilniaus brigada“ iš tikrųjų neturėjo.

Kaip pasikeitė kriminogeninė situacija Lietuvoje po Dekanidzei įvykdytos mirties bausmės?

Kaip aš ir minėjau, tai buvo nauja nusikalstamumo rūšis. Pareigūnai iš tiesų nebuvo tam pasiruošę. Nusikalstamų grupuočių, nusikalstamų susivienijimų pagrindinis tikslas buvo neteisėtu būdu gauti tam tikrų lėšų, kad galėtų dominuoti tam tikroje teritorijoje.

Žurnalisto Vito Lingio nužudymas buvo tas lūžio taškas, kai jau mes nusprendėme kartu su policijos pareigūnais, kad reikia šitą nužudymą žūtbūt išaiškinti. Turime nelaukti, kol jie tarpusavyje išsišaudys, išsižudys, o būtent kirsti galvą, sutvarkyti visas kitas smulkesnes galvas, kurios buvo „Vilniaus brigados“ pavaldume.

Tuo metu dominavo turto prievartavimai. Bet tol, kol mafija tyliai veikė, tol verslininkai nesikreipdavo į teisėsaugos institucijas, tol to baisaus vaizdo nesimatė. Tik vėliau viskas išaiškėjo, išlindo į dienos šviesą.

Kiek Dekanidzės sušaudymas paveikė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų organizuoto nusikalstamumo atstovus, jų lyderių elgesį?

Situacija labai aiški buvo tuo metu. Kai Lietuvos teisėsaugos pareigūnai pamatė, kad galima su tomis nusikalstamomis grupuotėmis dirbti, ypač „Vilniaus brigada“, tada pajudėjo bylos ir konkretūs sulaikymai, suėmimai ir Kaune, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje.

Kitaip tariant „Vilniaus brigados“ sutriuškinimas davė aiškų postūmį kitų regionų pareigūnams, centrinių įstaigų policijos pareigūnams, kad būtina ir galima atitinkamai tokias grupuotes egzistuojančias kituose didžiuosiuose miestuose sunaikinti, sugriauti ir kontroliuoti situaciją, nes prieš tai buvo akivaizdu, kad teisėsaugos pareigūnai nekontroliavo situacijos.

Kada, jūsų nuomone, galima sakyti, kad Lietuvoje nebeliko laukiniais 90-siais klestėjusių organizuoto nusikalstamumo atstovų?

Mano vertinimu, jeigu atskirai neliečiant Kauno temos, tai buvo padaryta iki 2000 metų. Iki 2000 metų, Kaune, aišku, tie procesai tęsėsi ir po 2000-ųjų kelis metus, bet šiaip visoje Lietuvoje iki 2000 metų.

Vis dėlto, organizuoto nusikalstamumo sąvoka niekur neišnyko. Iki šiol atliekami tyrimai, nagrinėjamos bylos, kuriose bendrininkavimo forma įvardijama kaip organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Kuo šių laikų organizuotas nusikalstamumas ryškiausiai skiriasi nuo 1990-aisiais siautėjusių grupuočių?

Esminis skirtumas yra toks, kad dabar organizuotos nusikalstamos grupuotės jos dirba daug intelektualiau. Ta prasme turi ir finansinių ekspertų, teisininkų irgi. Ir smurto praktiškai nenaudoja, kiek tai nesusiję su tarpusavio santykių aiškinimusi.

Ginkluotumo požymių praktiškai daug mažiau, dalyvauja specifinėse nusikalstamose veikose. Prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, kontrabandos įvairiausio pobūdžio akcizinių prekių. Turto prievartavimų šiandien jau rečiau sutiksi. Kažkokių plėšimų, sprogdinimų, padegimų, vėl gi daug mažiau.

Lyginant su 90-tų metų požymiais, tai to smurto, ginkluotumo ir prievartos tokios yra daug mažiau, bet aišku daug daugiau intelektualesnių nusikalstamų veikų.