Lietuvoje gyvenantis rusų opozicionierius apgailestauja, kad Rusijos visuomenė vis neprabunda. Jo akimis, protestuoja vos saujelė Rusijos piliečių. „Žmonės Rusijai daugiau nebepriklauso“, – sako Ivanas Tiutrinas. Ir priduria, kad režimas su jais gali daryti, ką nori.
Protestuojantiems vyrams įteikia kvietimus į kariuomenę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakulteto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė vertina, kad Rusijos protestuotojų kiekiai per menki, kad galėtų daryti poveikį valdžiai.
Pasak jos, po 7 mėnesių karo prasidėjo protestų „naujas etapas“, bet represinis Kremliaus aparatas yra puikiai pasiruošęs suvaldyti kitaminčius.
„Visi, kurie suimami, gauna iš karto pakvietimą į karinį komisariatą. Padaromas sabotažas, kad į protestus eitų tik moterys. Represinis aparatas pasiruošęs valdyti žmones, atrodo, kad pagal tokį protestuotojų kiekį galės tai daryti. <...> Siunčiama žinutė, kad dalyvavimas proteste pagreitina žmonių ėmimą į karą“, – nurodo D. Jakniūnaitė.
O Lietuvoje gyvenantis Kremliaus kritikas, „Laisvojo Rusijos forumo“ įkūrėjas Ivanas Tiutrinas sako, kad Rusijoje, kur gyvena per 144 mln. žmonių, vienas kitas tūkstantis protestuotojų atrodo kaip lašas jūroje.
„Į protestus eina jaunimas, daugiausiai moterys – kažkieno mamos, seserys. Pasitaiko vyrų, bet jiems žygis į tokį renginį baigiasi tuo, kad juos paprasčiausiai paima į armiją. <...> Visa tai daroma, kad prislopintų žmonių valią priešintis“, – mini jis.
Paklaustas, ar prasidėję mitingai reiškia, kad Rusijos gyventojai bunda iš sąstingio, I. Tiutrinas tai neigia: „Ne, absoliučiai ne.“
„Rusijos piliečiai nebunda. Deja, išėjusių protestuoti skaičius labai nereikšmingas. Jų kategoriškai per maža, kad darytų įtaką sprendimų priėmėjams. Kalba eina apie didelius procesus – žmones per jėgą ims į karą be galimybės pabėgti. Priežastis – pati rimčiausia, visuomenės reakcija – neženkli“, – apgailestauja jis.
Pilietiniam pasipriešinimui trūksta jėgos: opozicija užsienyje arba kalėjime
Pašnekovai smarkiai abejoja, kad protestai Rusijoje galėtų eskaluotis.
Pasak profesorės D. Jakniūnaitės, Rusijoje nėra „varikliuko“, kuris judintų žmonių mases. Stinga lyderių, organizacijų, kurios oponuotų Kremliui ir ragintų piliečius sukilti. Ilgus metus Rusijoje naikintos opozicinės jėgos, tad dabar protestai yra veikiau spontaniški, padriki, o ne tikslingai organizuoti.
„Žmonės savaime nesusirenka. Dauguma rusų kaip ir galėtų protestuoti, bet buvo sunaikintas visas organizuotas pilietinis sluoksnis. Kaip Navalnas sėdi už grotų, o jis turėjo didžiulę organizacinę struktūrą. <...> Oponentai arba išvažiavo, arba sėdi kalėjimuose“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
I. Tiutrinas netiki, kad artimiausiu metu Rusijoje užsipliekstų masiniai protestai.
„Rusijoje veikia žiauri personalinė diktatūra, dėl to dabar visuomenė neturi resursų, kad per revoliuciją, gatvėse atstovėtų už savo teises. Režimas fazėje, kai daro, ką nori. Opozicija Rusijoje neegzistuoja. Praktiškai visi išstumti į užsienį.
Pokyčiai Rusijoje gali įvykti, mobilizacija gali būti vienas iš faktorių. Bet taip gali nutikti tik po to, kai Ukraina nugalės Rusiją karo fronte arba jei socialinė ekonominė padėtis taptų dar sunkesnė. <...> Bet artimiausiu metu niekas neišsispręs“, – komentavo Kremliaus kritikas.
Šių metų vasarį, kovą dalis rusų taip pat ėjo į gatves, bet būdavo masiškai suimami ir tramdomi vietinių jėgos struktūrų. Policijos areštinėse sėdėdavo vaikai, senoliai vien už tai, kad laikė plakatus su užrašais „Karui ne!“. Ekspertai teigia, kad represinis Kremliaus aparatas dabar veikia pilnu pajėgumu – pranešama apie ginkluotus OMON pareigūnus ir jų išpuolius prieš mitingų dalyvius.
Palyginti su 2020 m. protestų banga Baltarusijoje, dabartiniai socialiniai neramumai Rusijoje tėra menki nepasitenkinimo valdžia atspindžiai.
„Baltarusijoje gerokai daugiau žmonių išėjo [į gatves – tv3.lt], buvo didžiuliai kiekiai. Ir vis tiek pavyko labai žiauriu būdu Lukašenkai susodinti juos, priversti pabėgti. Toks pavyzdys labai „geras“ Rusijai“, – minėjo D. Jakniūnaitė.
Rusai sprunka nuo mobilizacijos: tai panika
V. Putinui prakalbus apie mobilizaciją, rusai ėmė masiškai sprukti iš šalies – išpirko lėktuvų bilietus, prie kaimyninių valstybių sienų nusidriekė automobilių eilės.
Pašnekovai tokią rusų reakciją vadina „panika“ ir pasyviu pasipriešinimu.
„Iki šiol karas buvo kažkur toli. Jį rodė per televizorius ir žmonės rinkosi apie tai negalvoti, nesipriešinti karui ir manė, kad tai jų nepalies. Bet tapo aišku, kad palies. Didelė dalis suprato, kad greitai teks eiti į neaiškų karą neaišku dėl ko. Tai panika, nes žmonės Rusijai daugiau nebepriklauso. Jie supranta, kad vyriausybė gali su jais daryti, ką nori“, – paaiškina I. Tiutrinas.
„Akivaizdus bėgimas ir nenoras dalyvauti procese. Tai yra ne politinio apsisprendimo klausimas, o savęs gelbėjimo klausimas. <...> Dabar karas tiesiogine prasme ateina į jų gyvenimus, tai palies visas šeimas. Žmonės tiesiogiai pajus, ką ukrainiečiai išgyvena“, – teigia TSPMI mokslininkė D. Jakniūnaitė.
Visgi aiškių prognozių, kas vyks su Rusijos visuomene, kol kas nėra. Aišku viena – V. Putinas iš valdžios niekur nesitrauks, sako D. Jakniūnaitė.
„Iš Putino valdžios pusės mobilizacija buvo eksperimentas. Tai pakankamai radikalus sprendimas, rizikingas jiems. <...> Bet nesakyčiau, kad žmonių nepasitenkinimas reiškia, kad bus nuverstas Putinas.
Vienintelis dabar aiškus dalykas – Rusijos politinė sistema patirs išbandymą. Bet kiek tas spaudimas prasiverš, negalime žinoti. <...> Jeigu galime kalbėti apie valdžios pasikeitimą, tai jis įvyks ne dėl masinių protestų, o dėl politinio elito lūžių“, – apibendrina profesorė.
Primenama, kad Rusijos prezidentas apie dalinę mobilizaciją paskelbė trečiadienį, rugsėjo 21 dieną. Tos pačios dienos vakarą žmonės išėjo į gatves protestuoti. Mitingai vyko apie 40-yje skirtingų šalies miestų, policija su dalyviais elgiasi grubiai. Pirmąją protestų naktį sulaikyta per 1,3 rusų.
