Informaciją apie mokamas kalbas kiekvienas kandidatas privalo nurodyti VRK anketoje. Nors Europos Parlamento atstovams nėra būtina mokėti anglų kalbą, anksčiau prastai angliškai kalbantys lietuvių politikai neretai susilaukdavo pašaipų.
Štai 2012-2016 m. ministro pirmininko pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius ne kartą susilaukė kritikos dėl ypač prastų anglų kalbos žinių. Šis politikas ypač pagarsėjo 2014 metais, per Europos socialistų partijos kongresą pasakyta kalba. „YouTube“ patalpintą vaizdo įrašą šiandien peržiūrėjo 678 tūkst. vartotojų.
„Šaude tu šaude“, – taip A. Butkevičius ištarė frazę „Shoulder to shoulder“ (liet. „Petis į petį“).
Prastos anglų kalbos žinios trukdė ir kitų partijų politikams. Štai konservatorė Irena Degutienė anksčiau irgi buvo išjuokta dėl savo anglų kalbos žinių stygiaus.
„So, what other languages do you speak (liet. Kokiomis kitomis kalbomis kalbate)?“, – 2012 m. Irenos Degutienės klausė žurnalistė.
„It’s very good (liet. „Tai yra labai gerai“)“, – atsakė I. Degutienė, matyt nesuprasdama žurnalistės klausimo.
Anglų kalbą moka daugelis būsimų europarlamentarų
Iš 11 išrinktų europarlamentarų, 3 jų nurodo, jog yra „įgudę“ anglų kalbos vartojime – taip save įvardija Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą vedantis Virginijus Sinkevičius, konservatorius ir buvęs premjeras Andrius Kubilius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Net 6 kandidatai nurodo, jog yra pažengę anglų kalbos vartotojai. Tai yra konservatoriai Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, valstietis Aurelijus Veryga, laisvietis Dainius Žalimas, liberalas Petras Auštrevičius.
Daugelio šių kandidatų viešus pasisakymus anglų kalba galima rasti internete. Kai kurių anglų kalbos sugebėjimai gana įspūdingi – štai valstietis Aurelijus Veryga 2012 metais diskusijų konferencijoje „TEDxVilnius“ anglų kalba skaitė paskaitą apie alkoholio daromą žalą.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, laisvietis Dainius Žalimas 2016 m. anglų kalba tarė įžanginį žodį Europos humanitarinio universiteto organizuotoje konferencijoje.
Sklandžiai angliškai kalba ir Europos komisaras V. Sinkevičius – jis prieš kelis metus dalyvavo žiniasklaidos priemonės „Euronews“ surengtame interviu.
Iš minėtų kandidatų, nepavyko rasti tik LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pasisakymų anglų kalba. Naujienų portalas tv3.lt bandė susisiekti su politike ir užduoti porą klausimų, tačiau kol kas to padaryti nepavyko. Portalo šaltinių duomenimis, V. Blinkevičiūtė anglų kalbą moka, tad kai pavyks su parlamentare susisiekti, papildysime.
Du atstovai kalbos nemoka
Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašą vedantis Petras Gražulis savo VRK anketoje nurodė, jog anglų kalbos nemoka. Šiandien jis naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog anglų kalbos žinias dar sieks pagilinti.
„Aš jau kalbėjau su Stasiu Jakeliūnu apie tai – aš buitinę kalbą žinau, jokios ten problemos nėra. Su teisine, įstatymų leidybos kalba, paprasta nebus. Bet viską verčia į lietuvių kalbą, raštu ir žodžiu.
Tai ar čia bus problemų? Dar tikrai planuoju pagilinti savo anglų kalbos žinias, nebus čia jokių problemų“, – komentavo P. Gražulis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašą vedantis Waldemaras Tomaszveskis VRK anketoje nurodo, kad anglų kalbą moka pradedančiojo lygiu. Kadangi vaizdo įrašų, kuriuose būtų matomi kandidato anglų kalbos sugebėjimai internete nėra, susisiekėme su pačiu W. Tomaszveskiu.
Jūs VRK anketoje nurodote, jog anglų kalbą mokate pradedančiojo lygiu. Kaip vertinate savo anglų kalbos žinias?
Tai taip ir vertinu. Aš vokiečių kalbą turėjau mokykloje. O jeigu dėl anglų kalbos klausiate, tai kuluaruose susikalbėti galiu.
O jeigu užduočiau klausimą anglų kalba, ar į jį atsakytumėte?
Ne, nebandykite manęs čia egzaminuoti. Apsiraminkite. Aš suprantu, kad Jūsų šefai nepatenkinti mūsų laimėjimais. Neignoruokite rinkėjų valią.
Kas keliauja į Europos Parlamentą?
Skelbiami Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfuoja konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.
Iš TS-LKD mandatus pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.
Socialdemokratams atstovaus Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis.
Iš Laisvės partijos į Briuselį važiuos Dainius Žalimas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaus Aurelijus Veryga.
Demokratų sąjungai "Vardan Lietuvos" atstovaus Virginijus Sinkevičius.
Liberalų sąjūdžiui atstovaus Petras Auštrevičius.
Iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos į Briuselį vyks Waldemaras Tomaszveskis.
Europos Parlamente bus ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.
Pergalę iškovojo konservatoriai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia pirmuosius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus – pergalę iškovojo konservatoriai.
Suskaičiavus balsus visose iš 1895 apylinkių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus – darbą Briuselyje tęs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.
Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszevskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP. Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,30 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
