Tomas šįkart rimtai supyko ant Jurbarko rajono savivaldybės, kurios darbuotojai socialinę paramą specialiai skyrė maisto produktais, o ne pinigais, nes vyras neatidirbo vadinamosios visuomenei naudingos veiklos. Savivaldybės darbuotojai įtaria, kad Tomas dirba nelegaliai, nes jo niekad neįmanoma rasti namuose, o garso įrašas iš pokalbio su socialine darbuotoja parodo, kad savivaldybė tokiu būdu spaudžia vyrą atidirbti už pašalpas.
„Man tai yra pažeminimas. Tiek man, tiek visai šeimai. Tai didelis pažeminimas. Paskui eini ir pirštais visi bado. Žinot, kaip būna kaime“, – portalui tv3.lt pasakojo supykęs Tomas.
„Jam nepriklauso pašalpa (pinigais), nes jis nėra atidirbęs. Pas mus žmonės, kurie neturi darbo ir neturi pajamų, kurie yra socialiai remtini, gauna pašalpą, bet jie už ją turi atidirbti. Tai yra išdirbti visuomenei naudingą veiklą 120 valandų ir tada vėl jiems pratęsiama pašalpa trims mėnesiams. Tai jie to darbo vis neranda, atidirbinėja ir ta sistema taip juda. Jeigu žmogus, kuris yra bedarbis, silpnai finansiškai laikosi, sunku šeimai išgyventi, neatidirba už pašalpą, neturi laiko... Kaip jo atveju: jis faktiškai pas mus vieną kartą atidirbo, o daugiau jis neturi laiko, kažkuo užsiėmęs, negali ateiti. Kadangi jis neateina atidirbti, tai traktuojama, kad jis nesutinka su sąlygomis ir mes, komisija, turime svarstyti, ką daryti su tokiais asmenims, kurie nesutinka su sąlygomis. Mes galime daryti išimtį. Tai jo atveju vaikams pašalpa yra teikiama, mūsų prioritetas yra vaikai, bet teikiama nepinigine forma“, – sakė Jurbarko rajono Smalininkų seniūnijos seniūnas Ramūnas Alminas.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų bejėgiškai ragina savivaldybes atsisakyti atidirbimo už pašalpas ir verčiau samdyti darbuotojus, kurių reikia aplinkos tvarkymui.
Kas šioje situacijoje teisus – atsakyti sunku. Viena vertus, pats Tomas su šeima yra aktyvūs socialinės paramos sistemos naudotojai ir į kalbas apie normalų darbą nė nesileidžia. Vyras pasakoja, kad keletą kartų dirbo užsienyje, prisiduria iš laikinų darbų Lietuvoje. Kita vertus, savivaldybės darbuotoja pripažino spaudžianti Tomą atidirbti visuomenei naudingą veiklą ir įtaria, kad vyras dirba nelegaliai. Kas yra tikėtina, bet ne faktas.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas nurodo, kad socialinė pašalpa gali būti skirta pinigais, nepinigine forma arba derinant abu šiuos būdus. Paprastai nepiniginė pašalpos forma skiriama, kai asmenys piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
Skyrė pašalpą maisto produktais
Tomas pasakoja, kad savivaldybė iš viso nenorėjo jam skirti socialinės paramos, nes jis neatidirbo visuomenei naudingos veiklos, bet kadangi šeimoje yra vaikų, parama buvo skirta, bet nepinigine forma. „Komisija skyrė man socialinę pašalpą ant vaikų, bet nepinigine forma, nu ta prasme, maisto produktais, lyg būčiau koks latras, pijokas ar dar kažkas“, – portalui tv3.lt pasakojo vyras.
Paklaustas, ar tikrai nevartoja alkoholio bei narkotikų, Tomas prisiekė, kad neturi priklausomybių, tai patvirtino ir Smalininkų seniūnijos seniūnas R. Alminas, kurio teigimu, niekada nėra matęs šio paramos gavėjo apsvaigusio.
„Paskambinęs socialinei sakau, kodėl jūs iš manęs išsidirbinėjat? Aš turiu garso įrašą, kur socialinė pasako, taip, mes iš tavęs išsidirbinėjam taip, kaip tu iš mūsų. Tai aš čia normalu?“ – klausė Tomas.
Portalas vyro pasiteiravo, kodėl savivaldybės socialinė darbuotoja mano, jog Tomas iš jų išsidirbinėja. Vyras teigia, kad taip yra dėl to, jog darbuotojai įtaria, kad jis dirba nelegaliai. Toks įtarimas galbūt galėtų būti pagrįstas, nes Tomas negalėjo kalbėti su žurnaliste tradiciniu darbo laiku, be to, jam pavyksta išlaikyti visą 5 asmenų šeimą, kurioje tuoj gims dar vienas narys. Tačiau, kaip sako pats Tomas, įtarimas – tai ne įrodymas.
„Jie sakė, mes tau skiriam socialinę pašalpą nepinigine forma, nes mes manom, kad tu dirbi nelegaliai. Tai aš jiems ir pateikiau: palaukit, dirbti nelegaliai yra viena, o kad jūs manot... Teismų praktika yra įrodžiusi, manymas nėra įrodymas“, – aiškino vyras.
Kaip aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paprastai savivaldybės turi susitarimus su Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniais skyriais, taigi darbo inspektoriai praneša savivaldybėms apie fiksuotus nelegalaus darbo atvejus, o savivaldybė praneša darbo inspektoriams apie savo įtarimus, bet nelegalus darbas nustatomas tik inspektavimo metu.
„Aš jam tiesiai šviesiai pasakiau, kad tik laiko klausimas, kada mes jį pačiupsime, nes kada benueisi, jo niekada nėra, socialinė darbuotoja nuėjusi nerado nė sykio. Mūsų duomenimis, žmonės praneša, kad rytais jis išvažiuoja kaip į darbą ir žmogus esą „nedirba“. Jūs supraskite, jis pakankamai jaunas žmogus. Pas mus seniūnijoje kybo skelbimai įsidarbinti žmonėms, kur mokamas nuo 850 iki 3000 eurų atlyginimas. Galima kreiptis dėl apmokamo darbo. Bet jis mums ne kartą yra pasakęs, kad neis oficialiai dirbti, nes turi skolų antstoliams“, – sakė seniūnas R. Alminas.
Įsiskolinimai yra viena didžiausių kliūčių ilgalaikiams bedarbiams įsidarbinti legaliai. Šiuo metu iš pajamų, neviršijančių minimalios algos, leidžiama išskaityti 20 proc. skoloms padengti, jei byla ne viena – tuomet 30 proc. O iš pajamų virš minimalios algos leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. atlyginimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi siūlymą iš minimalių pajamų už skolas leisti išskaičiuoti tik 10 proc. nuo darbo užmokesčio ir paskui augant pajamoms didinti išskaičiavimą.
Paklaustas, ar dirba nelegaliai, Tomas sakė šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, nes „man nebuvo kitos išeities“. „Aš stoviu darbo biržoje, viską, man priklauso socialinė pašalpa, bet aš turiu rodyti pajamas, ką aš uždirbu per mėnesį. Per šitą mėnesį aš uždirbsiu, ką aš žinau, kokį 100 eurų gal. Kada reikia, paprašo, nuvažiuoju ir padirbu, dėl to ir galvojau atsidaryti“, – sako vyras.
„Jis yra išsiėmęs pažymą dirbti individualiai ir sako: o dabar tai jūs man mokėsit. Nes jis nerodys pajamų, tiesiai šviesiai pasakė. Aš tikrai jo nemačiau nei išgėrusio, nei kažkaip apsvaigusio, bet dirbti jis nesiruošia kažkada gyvenime, tiesiai šviesiai sakė“, – teigė seniūnas.
5 asmenų šeimai užtenka apie 900-1000 Eur mėnesiui
Pašnekovas suskaičiavo, kad gyvenant kaime ir turint socialinį būstą, už kurį nuoma per mėnesį siekia 12 eurų, šeimą galima išlaikyti iš apytiksliai 900-1000 eurų.
Penkių asmenų šeima, kurioje yra du suaugę asmenys ir trys vaikai, jeigu pajamos lygios nuliui, per mėnesį gali gauti 690,8 eurų socialinių pašalpų. Jeigu pašalpa skiriama tik vaikams, kaip kad Tomo atveju, tai pinigais ji sudaro 449,02 eurus.
Už vaikus dar priklauso didesni vaiko pinigai – iš viso 408,66 eurai per mėnesį. „Viskas ir išeina: maistas, mokesčiai, apsirengti, rūbai, dar kažką“, – sako vyras, bet priduria, kad kelionėms, pramogoms nepakanka.
Minimali alga už nekvalifikuotą darbą Lietuvoje siekia 633 eurus į rankas.
Neplanuoja dirbti Lietuvoje, gal tik užsienyje
Tomas pasakoja, kad Lietuvoje iš viso niekur realiai nėra dirbęs. Vyras keletą kartų buvo išvykęs dirbti į užsienį, bet Lietuvoje dirbti darbo pilnu etatu neplanuoja. Lietuvoje vyras pasiprašė socialinės paramos ir anksčiau yra atlikęs visuomenei naudingą veiklą, kuri šiaip jau nėra laikoma civilizuotu reiškiniu. „Uoj, viską ten dariau, palei gatves šlaviau, krūmus kapojau. Ką liepė, tą dariau“, – sakė vyras.
Savivaldybės pasitelkdamos socialinių pašalpų gavėjus paprastai siekia ne integruoti juos į darbo rinką, o veikiau nori sutaupyti savo biudžeto pinigus ir panaudoti šiuos asmenis miesto ar rajono aplinkai tvarkyti. Socialinėms pašalpoms lėšos atkeliauja iš valstybės biudžeto, be to, už socialines pašalpas nereikia mokėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų – skirtingai nei tais atvejais, kai žmogus pasamdomas dirbti už atlyginimą.
Paklaustas, kodėl negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos, jei niekur nedirba, Tomas pasakoja, kad neturėjo to daryti už laikotarpį, kai dalyvavo užimtumo didinimo programos veiklose. „Ten buvo kažkokia užimtumo didinimo programa. Ir pagal tą programą man nereikia atidirbti. Tai seniūnas užsispyrė, tai va, sako, dabar nepinigine forma ir gausi“, – aiškino Tomas.
Užimtumo didinimo programos yra skirtos teikti kompleksinę pagalbą asmenims, susiduriantiems su užimtumo iššūkiais. Čia bendradarbiauja Užimtumo tarnybos skyriai, vietos savivalda ir nevyriausybinės organizacijos.
Portalas paklausė Tomo, kaip jis vertina gautas paslaugas: „Nu kaip, ten tave integruoja į darbo rinką. Ta prasme, psichologiškai rengia. Paskui kaip dar pasakyti. Esant darbo vietai tau paaiškina, pamokina, kaip ką sakyti, kaip ką daryti, ką rašyti, ko nerašyti, kokie dokumentai reikalingi ir taip toliau. Pilnai viską apšviečia. Man ten nieko nuostabaus. Užimtumo tarnyba siunčia kaip į kokius kursus. Paima, tave nuveža, būna psichologė, klausia, kaip tau sekasi ir panašiai. Nu, visą tą nesąmonę“.
Šiuo metu vyras jau nebedalyvauja užimtumo didinimo programoje, kadangi, kaip minėta, pradėjo individualią veiklą.
Tomas nėra įgijęs jokios specialybės, Lietuvoje iš esmės gyvena iš pašalpų, prisiduria rinkdamas uogas, grybus, padirbėdamas laikinus darbus. „Jeigu birža nusiunčia padirbėti ir pasiseka, tai taip, važiuoji ir dirbi. Bet jeigu nereikia, vėl nedirbi. Taip ir sukasi ratas. Dabar, vasaros laikotarpiu, tai aš pasidarysiu kapitalą į priekį, miške užsidirbsiu, iš uogų, grybų. Patikėkit, užtenka. Aš kai mėgstu rinkti, kai renku, tai iki 100 litrų. Tai pagalvokit. Tai yra dasidūrimas“, – pasakojo vyras.
Pašnekovas atmetė galimybę dirbti Jurbarko rajone, nes atlyginimai čia labai maži, o kraustytis į miestą nenori, nes neseniai gavo puikų socialinį būstą. Bet svarsto gal dar padirbėti užsienyje. Prieš tai Tomas yra dirbęs Ispanijoje fabrikuose ir Vokietijoje žemės ūkyje. Šeima vykdavo kartu su Tomu, bet šiuo metu tai nelabai įmanoma, nes vyriausia dukra pradėjo lankyti mokyklą, o žmona tuoj gimdys ketvirtą kūdikį.
„Matot, nuo jaunų dienų buvau toks parazitas, biškį banditas. Tiesiai šviesiai sakant, be užuolankų. Ir tik aštuonias klases tebaigiau, mane išmetė lauk. O dabar man jau nelabai yra, kada pabaigti“, – atvirumą pademonstravo vyras.
Savo ruožtu seniūnas R. Alminas pasakojo net keletą kartų rodęs skelbimą, kur viena įmonė Smalininkų apylinkėse ieškojo nekvalifikuotų darbuotojų demontuoti elektros stulpams ant žemės. Už darbą šį įmonė esą siūlė 850 eurų į rankas.
„Tomui siūliau keletą kartų šį darbą, gaila, bet legalus darbas jo nedomina. Taip pat noriu informuoti, jog Tomo močiutė gyvena socialiniame būste ir Tomo tėtis gyvena socialiniame būste, kuris taip pat yra socialiai remiamas taip pat neranda laiko atlikti visuomenei naudingą veiklą“, – pažymi seniūnas.
Už socialinį būstą moka 12 Eur
Tomo šeima gyvena apie 103 kvadratinių metrų socialiniame būste, kurį vyras pasakojo iškovojęs per vargus. „Per karus neseniai gavau socialinį būstą. Tai išeiti dabar ir nuomotis mieste su šeima ir vaikais, nelabai išeina, o su vaikais nelabai nori kas priimti“, – aiškino vyras.
Pasak Tomo, dėl socialinio būsto jis grūmėsi apie 8 mėnesius, o prieš tai šeima nuomojosi apie 30 kvadratinių metrų ploto butą, bet erdvės tokiai didelei šeimai labai trūko. Vyras teigia, kad buvo įrašytas į eilę gauti socialiniam būstui, bet savais kanalais sužinojo, kad savivaldybė turi laisvų municipalinių būstų, tik netinkamai tvarkosi: pavyzdžiui, neiškrausto mokesčių nemokančių nuomininkų, kurie išvykę į užsienį, planuoja parduoti.
„Paskui aš jau karo keliais ėjau, grynai lindau į akis, koliojau, verkiau, visko buvo. Šiaip ne taip čigonę iškrausčiau, nes jinai negyveno ilgą laiką, nemokėjo mokesčių, nieko. Jinai buvo gavusi šitą būstą prieš kokius 8-9 metus. Paskui jos vyras nukrito nuo laiptų, nusirito, užsimušė ir jinai išvažiavo į Angliją. Tai pasiliko tas būstas likimo valiai, tarp žemės ir dangaus. Valdiškas, bet ji nemokėjo nei mokesčių, nei nuomos, nieko. Tai seniūnas turėjo ją iškraustyti, aš padėjau seniūnui iškraustyti iš čia. Tai iškrausčiau čigonę ir šiaip ne taip atėjau pats, bet per didelius vargus“, – teigia vyras.
Savivaldybės valdo socialinius ir savivaldybių būstus – tai dvi skirtingos būstų kategorijos. Pirmieji yra skiriami socialiai remtiniems asmenims ar šeimoms ir jų laukia trūkstančiai šeimų. Antrieji naudojami įvairiai, pagal savivaldos poreikius, gali būti išnuomojami asmenims, kurie nebūtinai yra socialiai remtini, gali būti parduodami, gali būti perkeliami į socialinio būsto fondą, nors savivaldybės vengia tai daryti. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra išreiškusi nuogąstavimą, kad savivaldybių būstai gali būti parduodami neskaidriai nevykdant viešų aukcionų. STT pernai kėlė klausimą, kodėl savivaldybės municipalinių būstų nenaudoja kaip socialinių, kurių taip trūksta.
Kaip galima suprasti iš Tomo pasakojimo, panašiai buvo ir su jo būstu: jis buvo municipalinis, tai yra savivaldybės, bet ne socialinis. „Mes su juo (seniūnu) susikabliavom labai stipriai, sakiau, žąsine, laikykis. Dabar žiūrėk, tas butas nueis tiesiai iki pat Jurbarko mero ir tas butas vis tiek teks socialiniam skyriui. Tai šiaip ne taip įrodžiau savo teisybę. Tas butas buvo ruošiamas jau parduoti, norėjo seniūnas jį parduoti už 3000 eurų, tai šiaip ne taip sutvarkė dokumentus, padarė kaip socialinį būstą“, – sako Tomas.
Smalininkų seniūnijos seniūnas R. Alminas papasakojo visiškai kitokią versiją. Pasak seniūno, netiesa, kad jis norėjo parduoti būstą. Pašnekovas pasakoja visiškai kitokią istoriją, kad kaip tik jis teikė siūlymą naudoti savivaldybės būstą kaip socialinį, su kolegomis parengė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame bendra patalpų būklė buvo įvertina kaip gera ir tinkanti tolimesniam naudojimui.
„Aktyviai dirbau, kad Tomo šeima jame kuo greičiau apsigyventų (atlaisvinti patalpas buvo sudėtinga procedūra, darbavomės kartu su antstolių kontora ir tai užtruko)“, – teigia R. Alminas.
„Tomo pateiktas pasakojimas jums yra neatitinkantis tikrovės, Tomas yra elitinis - pavyzdinis bedarbis, kuris niekada nesiruošia dirbti, agresyviai bendrauja su seniūnijos socialine darbuotoja, siekia, kad ji neklausinėtų nei apie nelegalius darbus, nei apie socialinės pašalpos pinigėlių panaudojimą. Jūsų straipsnis yra Tomui įrankis žeminti socialinį darbą atliekančius žmones ir pateisinti tokį gyvenimo būdą“, – sako seniūnas.
Tomo pokalbis su socialine darbuotoja (galite paklausyti pradžioje):
- Laba diena, čia vėl Tomas trukdo.
- Taip, Tomai.
- Tai dabar norėčiau pasidomėti, kas ten per klausimas buvo iškeltas, kodėl mane informavo, kad aš gausiu pašalpą kažkokiais maisto produktais. Kas čia per nesąmonė?
- O kas tave informavo?
- Aš dabar su seniūnu taip kalbėjau.
- Nu, taip. Mes turime teisę tau skirti nepinigine forma.
- Palaukit, pagrindą pagrįskit man! Kokiu pagrindu?
- Tokiu pagrindu, kad mes įtariame tave, kad tu dirbi nelegaliai. Ir komisija turi teisę...
- Palaukit. Įtarti yra viena, taip? Taip.
- Jo. Taip. Mhm.
- Bet ar aš geriantis, alkoholį vartojantis asmuo, aš šeima įrašyta į rizikos šeimas ar dar kažkur?
- Ne, ne, ne.
- Tai viskas. Čia iš manęs pasityčiojimas.
- Gerai, tu tyčiokis, o mes, komisija, taip nusprendėme.
- O aš nesutinku! Ir aš rašau prašymą, kad nagrinėkit iš naujo, darykit, kaip norit. Aš nesutinku šitaip.
- Gerai, kad tu nesutinki, bet komisija jau nusprendė.
- Nieks nenuspręsta dar! (šaukia).
- Nuspręsta.
- Nenuspręsta! Aš nesutinku, dar sykį kartoju.
- Komisijai tu nevadovauji.
- Aš dar sykį kartoju, aš nesutinku.
- Tu gali nesutikti tik tada, jeigu tu būsi atidirbęs, jeigu tu...
- Koks atidirbęs?!!! Ką jūs man pasakojat?!!!
- Tai va, tai dabar mudu visai nelapokim, viskas.
- Aš dar sykį kartoju, aš nesutinku ir viskas. Aš rašau prašymą, kad aš nesutinku gauti maisto produktais. Aš esu ne socialiai remtinas asmuo, tokias nesąmones darot iš manęs.
- Kaip tai? Tu socialiai remtinas.
- Jūs dabar iš manęs darot izdivonus.
- Tai darom.
- Taip, jūs dabar iš manęs pajuokos objektą, ką jūs man pasakojat?
- Tu iš mūsų darai, mes iš tavęs.
- Kas iš jūsų daro?
- Tau reikia atidirbti.
- Palaukit, tai jeigu mane įrašė į tą grupę ar aš kaltas?
- Ne, ne, tave įrašė tik nuo gegužės. Mes tau paaiškinome.
- Nesvarbu bet tai mane įrašė, dėl to ir kreipiausi, kad aš negaliu atidirbti.
- Ne, ne, tu gali atidirbti.
- Negaliu, man aiškiai pasakė, kad aš negaliu, ką jūs man pasakojat, po velnių?!!!
- Palauk, tu turėjai...
- Jūs manęs nenervinkit, aš jums sakau.
- ... už vasarį, kovą, balandį, viskas.
- Jūs manęs neerzinkit, aš darsyk sakau, aš nesutinku, kad gaučiau maisto produktais.
- Nieko, čia tas tavo nesutikimas neduoda.
- Aš dabar ateinu ir rašau prašymą, kad aš nesutinku. Ir dabar pat.
- Rašyk. Tuoj pat.
- Ir iš manęs nereikia išsidirbinėt!!!
