Pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio siūlyta atlaisvinti judėjimo ribojimus Šiaulių, Alytaus bei Panevėžio žiedinėse savivaldybėse. Nors tuomet premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo siūlymą Vyriausybėje patvirtinti trečiadienį, galiausiai jis buvo nukeltas kitai savaitei.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis tv3.lt sako, jog sunku suprasti, kodėl Vyriausybė visgi nesiryžo priimti ilgai žadėto bei lūkesčius sukėlusio sprendimo.
Ribojimai neveikia
Alytaus miesto meras N. Cesiulis neslepia, jog trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį tikėjosi, jog pagaliau bus sulaukta judėjimo ribojimo atlaisvinimų. Jo teigimu, miestas ir rajonas yra betarpiškai susiję, tad daugelis gyventojų šiuo metu dėl ribojimų negali gauti reikalingų paslaugų ar norimų prekių.
„Tūkstančiai gyventojų dirba mieste, gyvena rajone arba atvirkščiai. Kai kada žmonėms sunkiai suprantama, kad pereiti per gatvę, į parduotuvę iš rajono į miestą, tu jau negali. Turi važiuoti keliolika kilometrų į rajono parduotuvėlę. Net negali įsigyti kai kurių prekių ir paslaugų, nes rajone jų tiesiog nėra.
Tie patys žvejai, kurie skundžiasi, jog negali išvykti į rajono teritoriją, atsisėsti ant ežero ir žvejoti. Aplinkui kelių kilometrų spinduliu nėra nei vieno žmogaus, sėdint vienam ant ledo – ką tu užkrėsi? Kyla klausimų“, – sako N. Cesiulis.
Pasak mero, judėjimo ribojimai šiuo metu tėra teorija, o vietiniai gyventojai prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip apgauti pareigūnus, prasmukti pro kontrolės postus. Taip, jo nuomone, valdantieji apgaudinėja patys save, o žmonės yra verčiami meluoti.
„Žmonės juda, sugalvoja įvairių priežasčių važiuoti. Tie patys žmonės, kurie atvažiuoja į miestą, į darbą – jie po darbo važiuoja maisto į prekybos centrus, grožio procedūras atlikti. Realiai jie gali važiuoti tik į darbą ir iš darbo.
Žmonės nusiperka vaistų dėžutę nuo širdies ligų ir sako, kad vežu mamai, tėčiui į rajoną. Iš tikrųjų važiuoja žvejoti, medžioti, dar kažką daryti", – tv3.lt dėsto Alytaus miesto meras N. Cesiulis.
Liko kvailio vietoje
Šiuo metu Alytaus mieste, iš visų trijų savivaldybių, fiksuojamas didžiausias sergančiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų – 364. Alytaus rajone skaičius kiek mažesnis – 208,6.
Pasak N. Cesiulio į šiuos skaičius reikėtų žiūrėti pro gana intensyvaus gyventojų testavimo prizmę.
„Yra linksniuojama, kad Alytuje iš tų trijų savivaldybių užsikrėtimų skaičius yra viena iš didesnių, tačiau jei pasižiūrėsime, kiek darome testų – bene daugiausiai Lietuvoje.
Aš visada pateikiu tokį dzūkišką pavyzdį: jeigu išeini į mišką grybauti, per dešimt minučių nepririnksi pintinės grybų, bet jei grybauji visą dieną – pririnksi. Tas pats ir su testavimu. Jeigu visą dieną testuoji, papildomai testuoji, tai ir randi daugiau“, – aiškina miesto meras.
Šiauliuose sergančiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra 230,2. Tai bene mažiausias skaičius visose žiedinėse savivaldybėse. Miesto meras A. Visockas neslepia nuoskaudos, jog net ir sėkmingai tvarkantis su pandemija Šiauliai lieka užmiršti.
„Kas man liūdniausia – ši liga Šiaulius užklupo pirmuosius. Bet mes pirmieji ir išlipome. Dėjome papildomas pastangas, virš tų nutarimų ir įsakymų, kurie tuo metu buvo. Mes patys uždarėme miesto gyvenimą stipriau nei buvo reikalaujama. Dabar likome kvailio vietoje.
Šiauliuose švietimo sistema kenčia labiau nei kituose miestuose. Ko aš tikėjausi – kadangi į Lietuvą liga atėjo per Šiaulius, kad mes anksčiau persirgsime ir galėsime anksčiau pasidaryti ir pasivyti visą švietimo, ugdymo procesą. Taip nesigavo“, – sako A. Visockas.
Uždelsti sprendimai kelia įtampą
Pats Šiaulių miesto meras sako nesuprantantis Vyriausybės sprendimo atlaisvinimus nukelti ir laukti, kol visų žiedinių savivaldybių rodikliai susilygins.
„Man atrodo, kad sprendimo atidėti priežastis yra Vilniaus, Kauno įtraukimas į bendrą sąrašą. Aš nesu prieš, logika ta pati – žiedinės savivaldybės. {...} Reikia išsiaiškinti, kokia mūsų kryptis. Ar daryti judėjimo apribojimus ir iš to išeina, kad lokalioje vietoje jau gali turėti visai kitokį gyvenimą pasiekus tam tikrą rodiklį, arba atlaisvinti judėjimo apribojimus ir kalbėti apie bendrą statistiką.
Įsivaizduokite, kad Šiauliuose būtų 0 atvejų, o Vilniuje būtų keli šimtai 100 tūkst. gyventojų. Gautųsi, kad lauke be kaukių Šiauliuose nebūtų galima vaikščioti dėl Vilniaus statistikos“, – dėsto A. Visockas.
Jo nuomone, kol kas su karantinu susijusiuose sprendimuose trūksta logikos, jų nesupranta gyventojai. Tai esą kelia daug klausimų, kurių ir jis pats Šiaulių miesto bendruomenei negali atsakyti.
„Nes kai prasideda įtampos, jos prasideda visur. Ir kai jau norėsime žmones paskiepyti, tai vėl gali būti, kad turėsime tam tikrų rūpesčių, kurių neturės estai, danai ir visos šalys, kur Vyriausybės logiškai sudėliojo dalykus ir žmonės juo supranta.
Miesto gyventojai manęs klausia ir aš neturiu paaiškinimo, išskyrus: tokia tvarka. Bet kiek laiko tu gali taip sakyti? Dar mėnesį, du, tris?“, – klausia Šiaulių miesto meras.
Panašų sentimentą išreiškia ir N. Cesiulis:
„Aš manau, kad kuo Vyriausybė ilgiau temps šį laiką, tuo žmonės bus piktesni. O po to tautą suvaldyti yra labai sudėtinga. Ar suvaldys, ar ne – priklausys nuo Vyriausybės.
Reikia ieškoti tam tikrų kompromisų – mes į juos galime įeiti. Dar labiau didinti testavimo apimtis, vykdyti švietėjišką veiklą. Bet ne riboti viską ir sakyti, kad laukiame geriausio A scenarijaus, kuris ateis arba gal ir neateis šiais metais“.
Galutiniai sprendimai laukia kitą savaitę
„Galima tikėtis, kad kitą savaitę, jau matydami tą labiau C2 scenarijų, tokį vidurinį, kuris leidžia kalbėti apie daugiau veiklų atlaisvinimą arba tam tikrą reguliavimo švelninimą. Turėsime svarstyti, kokiomis sąlygomis pratęsti nutarimo galiojimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie judėjimą tarp savivaldybių, I. Šimonytė svarstė, kad kitą savaitę galbūt bus priimtas sprendimas ne tik dėl kelių mažesnių savivaldybių, bet ir dėl judėjimo tarp kitų žiedinių savivaldybių.
Vyriausybės vadovės teigimu, yra keletas priežasčių, kodėl ministrai trečiadienį nesvarstė judėjimo atlaisvinimo.
„Jei įvertinsite spalvinį ženklinimą, tai matysite, kad kai kuriais atvejais žiedinės ir centre esančios miesto savivaldybės spalvos skiriasi dėl to, kad yra skirtingas atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų. Bet yra ir tokių atvejų, kai spalvos skiriasi todėl, kad teigiamų testų dalis labai didelė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, tai gali reikšti keletą dalykų. Pirmiausia, kad testuojama daugiau ten, kur didesnė tikimybė nustatyti koronavirusą, pavyzdžiui, židiniuose.
„Kuo greičiau savivaldybės pradės testuoti platesnę visuomenę, ne tik koncentruotas imtis, kur tikimybė viruso didelė, bet ir platesnę visuomenę geresniam vaizdui susidaryti, tuo labiau tie skaičiai lyginsis ir tuo bus mažiau skirtumų“, – tvirtino I. Šimonytė.
Premjerės tikinimu, ministrai apsitarė šia tema, tačiau nuspręsta tai svarstyti kitą savaitę kartu su kitais karantino pakeitimais. „Labai tikiuosi, kad per tą savaitę tie skirtumai sumažės ar visiškai išnyks ir galėsime kalbėti apie visas žiedines savivaldybes“, – tvirtino I. Šimonytė.
