V. Turkas atkreipia dėmesį į tokių minų keliamą pavojų ir ragina laikytis panašių susitarimų ne tik taikos metu.
„Šios ginkluotės naudojimas kelia ilgalaikės ir rimtos žalos pavojų civiliams, įskaitant vaikus. Otavos konvencija, kaip ir kitos tarptautinės humanitarinės teisės sutartys, buvo sukurta siekiant reguliuoti ginkluotų konfliktų dalyvių elgesį. Jų laikymasis taikos metu, bet pasitraukimas iš jų karo metu arba dėl naujai iškeltų nacionalinio saugumo sumetimų, rimtai pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės sistemą“, – savo pareikškime teigė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras.
Priešpėstinės minos yra viena iš dviejų pagrindinių minų rūšių. Jos, priešingai nei prieštankinės minos, yra skirtos žmonės. Abiejų rūšių minos suveikia automatiškai, todėl nuo jų žūsta daug civilių, ypač vaikų. Nuo Otavos konvencijos pasirašymo 1997 m., jos laikosi 166 šalys, o priešpėstinių minų naudojimas gerokai sumažėjo. Tačiau pastaraisiais metais šios teigiamos tendencijos pradėjo keistis – 2024 m. minų aukų skaičius padidėjo 22 proc., o 85 proc. aukų buvo civiliai, pusė iš jų – vaikai, pažymima JT pranešime.
V. Turkas paragino visas Otavos konvencijos šalis laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų dėl priešpėstinių minų, o kitas – prie jos prisijungti.
„Kadangi dėl priešpėstinių minų naudojimo nukenčia tiek daug civilių, raginu visas valstybes nesitraukti iš jokių tarptautinių humanitarinės teisės sutarčių ir nedelsiant sustabdyti bet kokį galimą pasitraukimo procesą“, – sakė JT žmogaus teisių vadovas.
Lietuva konvenciją ratifikavo 2003 metais, o dokumentus dėl išstojimo iš jos JT generaliniam sekretoriui įteikė praėjusią savaitę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
