Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti valstybė, sodrinanti uraną iki 60 procentų. Tuo pat metu Teheranas kaupia didesnes urano atsargas.
TATENA nurodė, kad šis rodiklis artėja prie 90 proc. lygio, reikalingo atominių ginklų gamybai. Teheranas gerokai viršija leistiną 3,67 proc. urano sodrinimo lygį.
Iranas ne kartą neigė, kad nori pasigaminti branduolinį ginklą. Vis dėlto vienas diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, pabrėžė, kad sparčiai plėtojama branduolinė programa neturi „jokio patikimo civilinio pateisinimo“.
Pasak diplomatų, iniciatyvą Vienoje rengiamame susitikime paskelbti pareiškimą dėl Irano paskatino būtinybė skubiai reaguoti į padėties rimtumą.
TATENA valdyba vėliausią tokio pobūdžio nutarimą priėmė 2022-ųjų lapkritį.
Nuo to laiko Iranas smarkiai išplėtė savo branduolinę programą ir TATENA šio žingsnio nepasmerkė.
Kovą vykusiame valdybos posėdyje galingosios Europos valstybės nusprendė atidėti savo planus konfrontuoti su Iranu, kai nesulaukė pakankamos Vašingtono paramos.
JAV teigia, kad kai kurios Europos šalys trukdo pastangoms patraukti Iraną atsakomybėn. Tačiau, pasak diplomatų, Vašingtonas nuogąstauja, kad išreikšta papeikimas Teheranui dar labiau padidins įtampą Artimuosiuose Rytuose prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
Vilkinamas procesas
Irano ir TATENA santykiai pastaraisiais metais smarkiai suprastėjo. Be to, TATENA siekia garantijų, kad Irano branduolinė programa yra taikaus pobūdžio.
Diplomatų teigimu, dabartinė neveiklumo politika Irano eskalavimo akivaizdoje nebėra priimtina, tačiau manoma, kad Vašingtono pozicija gali pasikeisti prieš vėliau šią savaitę vyksiantį balsavimą.
Praėjusį mėnesį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) lankėsi Irane, siekdamas pagilinti bendradarbiavimą, ir paragino greitai pasiekti konkrečių rezultatų.
Tačiau derybos buvo sustabdytos, kai gegužės mėnesį sraigtasparnio katastrofoje žuvo Irano prezidentas Ebrahimas Raisi.
Visgi diplomatai įsitikinę, kad Iranas naudojasi prezidento žūtimi kaip pretekstu vilkinti procesą.
AFP gautame rezoliucijos projekte išdėstyti visi ginčytini klausimai.
Šiame konfidencialiame projekte teigiama, kad svarbiausias žingsnis tebėra tas, kad Teheranas pateiktų patikimus paaiškinimus dėl dviejose nedeklaruotose Irano vietose rastų urano dalelių.
Irano taip pat prašoma įsileisti TATENA pareigūnus į savo objektus ir vėl prijungti kameras, naudojamas branduolinei veiklai stebėti.
Taip pat projekte atsižvelgiama į susirūpinimą keliančius neseniai Irano pareikštus teiginius, kad jis turi techninių galimybių pasigaminti branduolinį ginklą.
Aklavietė
Iranas palaipsniui panaikino savo įsipareigojimus pagal 2015 metų branduolinį susitarimą su JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Vokietija ir JK.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikytų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau jis žlugo po to, kai 2018-aisiais, vadovaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, Jungtinės Valstijos pasitraukė iš susitarimo.
Pastangos atgaivinti šį susitarimą iki šiol buvo nesėkmingos.
„Pranešama, kad JAV nesiryžo pritarti rezoliucijai, nes Teheranas anksčiau buvo linkęs intensyvinti savo veiksmus, dėl kurių jį norima papeikti“, – AFP sakė analitinio centro „Crisis Group“ Irano apžvalgininkas Naysanas Rafati.
Jis nurodė, kad Vašingtonas „taip pat nenorės viešai nutraukti santykių su savo sąjungininkais Europoje“.
„Nesutarimai valdyboje atspindi platesnę aklavietę, kurioje atsidurta dėl Irano branduolinės veiklos. Diplomatinė veikla menka, tačiau didėja susirūpinimas dėl programos, kuri, esant ribotai tarptautinei priežiūrai, toliau plečiasi“, – pridūrė N. Rafati.
Sekmadienį Rusijos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje Michailas Uljanovas socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad TATENA valdybos posėdis tikriausiai bus įtemptas.
Jis išreiškė viltį, kad prieš Iraną nukreipta rezoliucija nebus pateikta, nes ji gali „rimtai pabloginti padėtį“.
