Lyg to neužtektų, liekant vis mažiau laiko iki parlamento rinkimų, mažesnės ir staiga nematomomis tapusios partijos negali pasiekti savo rinkėjo ne tik per žiniasklaidą, bet ir tiesiogiai – karantino metu draudžiami bet kokie susibūrimai ar susirinkimai, o ir steigti naujus padalinius, kviesti partijas į suvažiavimus ar pasitarimus – nevalia. Arba tai daryti reikia nuotoliniu būdu.
Štai Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas tyrimas gavus pranešimą dėl Kelmės rajone galimai vienai politinei partijai priklausančių narių susibūrimo maisto gaminimui ir dalijimui Kelmės rajono gyventojams karantino metu. Sambūryje dalyvavo apie 10 žmonių ir jie buvo greit apskųsti policijai. Tai tik vienas iš pavyzdžių, koks tai sunkus laikas dėmesio netekusioms partijoms.
Tiesa, politologai dar nelaidoja naujokų, pasak jų, karantinas netrukus baigsis, politinė kalbėsena pasikeis, o artėjantis ekonominis sunkmetis ištirpdys valdančiųjų reitingus. Dar ne viskas, pasak specialistų, prarasta.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad mažesnės politinės partijos, kurios prieš prasidedant karantinui turėjo neblogus šansus prasibrauti į Seimą, šiuo metu gali graužti nagus. Jų padėtis sunkėja, nes vietos viešojoje erdvėje neliko, šiuo metu jie yra nematomi.
„Jei mažosios, marginalų partijos susivienytų, gal nuveiktų ką nors daugiau, bet ir čia lieka nemenkas klausimas. Šiuo metu mažosios partijos labiausiai turėtų būti suinteresuotos, kad karantinas baigtųsi kuo greičiau, kad politikos darbotvarkė – keistųsi, o ji tikrai keisis“, – sakė profesorius.
Iki šiol problemų sąrašas buvo paprastas: karantinas, karantinas ir dar kartą karantinas. Visgi dabar Europa, o kartu ir Lietuva, renkasi išėjimo iš karantino strategijas. Procesas nebus sinchroniškas, jis vyksta laipsniškai, atsiranda vis daugiau „tradicinių“ klausimų.
„Vienas didžiausių klausimų bus ekonominis. Nedarbas, asmeninės pajamos, socialinių sistemų gebėjimas reaguoti į naujus iššūkius. Taigi, temų sąrašas prasiplės. Mažosios ir opozicinės partijos tuo ir suinteresuotos, kad kuo greičiau kalbos apie karantiną baigtųsi. O ir šiam pasibaigus, bus mestas žvilgsnis atgal, žiūrėsime, kaip Lietuva susitvarkė. Apie tai kalbės visi“, – svarstė profesorius.
Jis paaiškino, kad laiko opozicijai ir mažoms marginalioms partijos iki rinkimų turėtų užtekti, nebent kortas sumaišys antroji pandemijos banga.
„Mes išeisime iš karantino. Lietuvos žingsniai nevisai priklausys nuo politikos. Jei turėsime tokius mažus sergamumo rodiklius, kaip dabar, tai visuomenės ir opozicijos, marginalinių partijų spaudimas „eiti iš karantino“, – bus gana stiprus. Valdantieji čia neturės didelių pasirinkimo galimybių. Laiko iki rinkimų turėtų užtekti, nors jo tikrai nebus daug“, – sakė A. Krupavičius.
Politinės diskusijos taip pat turėtų būti aštrios, tai matome jau ir dabar, kad ir socialdemokratų pasitraukimas iš opozicinio susitarimo. Tai – visiškas rinkimų žingsnis.
Profesorius tikina, kad kiekvienuose rinkimuose naujų protesto partijų pamažu mažėja, nors kilus 2008 metų krizei į valdžią įsiveržė Arūno Valinsko partija. Kita vertus mažiesiems buvo itin nepalankūs praeiti rinkimai, kai juos nušlavė valstiečių lavina.
Naujosios partijos viršūnę buvo pasiekę 2000-2004 metais, o po to jų banga gerokai smuko.
Apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad opozicijos ir mažų partijų sėkmė priklausys ne nuo ko kito, bet nuo žmonių požiūrio į valdančiuosius.
„Mažųjų sėkmė priklauso nuo to, kiek nesėkmingos yra didžiosios. Nemanau, kad tai laiko klausimas. Tai yra žmonių norų girdėti ką nors kitokios, klausimas. Didysis klausimas mažosioms partijoms, ar jie turės, ką pasakyti žmonėms. Jei neturės, kartosis, tai mažieji turės progą.
Nuo laiko iki rinkimų ir nuo mažųjų partijų kokybės tai tikrai nepriklauso. Jų kokybė senokai žinoma. Visi žino, koks yra Naglio Puteikio kokybės standartas, jo šansai priklauso nuo to, kiek giliai neviltyje yra didelė dalis žmonių Lietuvoje. Jei tokių bus mažai, jei jie patys kažką viltingo didžiųjų partijų veikloje – mažųjų partijų šansai yra kuklūs“, – svarstė V. Valentinavičius.
Valdantieji valstiečiai per praėjusius rinkimus nuskriaudė mažas ir marginalias partijas, protesto balsai, kurias medžioja mažosios partijos kliuvo valstiečiams. Taigi, jei spalį situacija bus panaši, kaip 2016 metų rudenį, mažieji vėl neturės šansų.
„Konservatoriai arba liberalai ar net socialdemokratai niekada nepasižymėjo sėkme medžiojant nusivylusiųjų balsų. Valdančiųjų atsigavimas būtų blogas signalas mažesnėms, radikalioms partijoms“, – sakė apžvalgininkas, pabrėžęs, kad svarbiausias klausimas čia – didžiųjų partijų kokybės ženklas, o ne mažųjų galimybės.
Karantino situacijoje buvęs policininkas Saulius Skvernelis užsiaugino reitingus, bet pandemija baigsis, reikės imtis ekonominių pertvarkų, strategijos. O čia, pasak V. Valentinavičiaus, premjero gebėjimai kuklesni. Su strategija nėra gerai, su mokėjimu bendrauti su žmonėmis, kuriems kažko reikia – dar kukliau.
„Reitingai neatrodo labai tvirti. Pandemija nustūmė į antrą planą keliuko klausimą, žmonos įsidarbinimo klausimą. Žmonės primiršo mokytojų streikus, kaip jis su jais kalbėjo. Šie dalykai bus prisiminti.
Ypatingai, kai kalbama apie biudžeto perskirstymą. O ką tai reiškia? Reiškia, kad bus atimti pinigai iš kažko, kam jie jau pažadėti. Kas bus su mokytojais, tarkime? Kaip bus kalbama su kitais žmonėmis? Čia prasideda sunkioji dalis“, – sakė apžvalgininkas.
Anot jo, reitingų šuolis gaisro metu gali apsiversti aukštyn kojomis, kai reikės tvarkyti griuvėsius.
