I. Petronytė pasakoja, kad visuomenės pilietinė galia susideda iš 4 pagrindinių rodiklių – pilietinio aktyvumo, potencialaus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos ir pilietinės veiklos rizikos. O visi jie reprezentuoja skirtingus aspektus ir kryptis, kuriose ši galia gali pasireikšti.
Jos teigimu, per 2023 metus Lietuvos visuomenės pilietinė galia, lyginant su keliais pastaraisiais metais išaugo ir pagerėjo.
„Tiek 2020, tiek 2022 metais buvo tokie kriziniai metai ir tos situacijos buvo sudėtingos, o laikotarpis intensyvus. Ir pilietinės galios indeksai ženkliai kito. Tačiau 2023 metais situacija šiek tiek pagerėjo, rodikliai subtilesni ir santūresni“, – teigia pilietinės visuomenės instituto vadovė.
Ji tvirtina, kad didelę įtaką pagerėjusiai statistikai padarė sumažėjęs pilietinės veiklos rizikos rodiklis, kuris, palyginus su 2022 metais, sumažėjo 10 procentinių punktų.
„Pati visuomenė įvertina, kad veikti pilietiškai nebėra taip rizikinga. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad minima rizika yra socialinė. Tai yra, kaip žmonės mato aplinkos palankumą ar nepalankumą vykdyti vieną ar kitą socialinį veiksmą“, – sako politologė.
Tiesa, moteris pažymi, kad 2023 metais vykusios protesto akcijos skyrėsi nuo tų, kurios vyko ankstesniaisiais metais, kuomet visuomenė buvo labiau susiskaldžiusi ir susipriešinusi. O kaip pavyzdį, I. Petronytė pateikia vykusius mokytojų streikus, kurie susilaukė gana nemažo visuomenės palaikymo.
Be to, politologė priduria kad žmonės, dalyvaujantys pilietinėse organizacijose, taip pat yra geriau pasiruošę ir nusiteikę veikti įvairių ekstremalių situacijų akivaizdoje.
Galėjimas laisvai reikšti nuomonę – demokratinė vertybė
Įtemptos geopolitinės situacijos akivaizdoje, dažnai kyla klausimų, ką reikėtų daryti su tais žmonėmis, kurie atvirai dalinasi antivalstybine retorika ir kenkia valstybei. Moteris teigia, kad jei retorikos neperžengia įstatymų ribų ir nekursto nesantaikos, tuomet imtis tramdančių veiksmų negalima.
O demokratinėje valstybėje visuomenės grupės privalo turėti teisę išsakyti savo nuomonę. Visgi ji pabrėžia, kad žmonės, norintys išreikšti nepritarimą išsakomai nuomonei, neturėtų tylėti.
„Mes kaip visuomenė galime pasakyti, kad turime kitą balsą. Kuris yra ryškesnis, kuris yra galingesnis ir mes tos pozicijos nepriimame, kurią ta grupelė žmonių reiškia. Tai svarbiau yra reakcija, nenutylėti ir nesudaryti klaidingo palaikymo tyla“, – kalba I. Petronytė.
Moteris taip pat sveikina ir įvairias pilietines iniciatyvas, kurios parodo, jog visuomenė yra stipri ir geba burtis bei dirbti tarpusavyje.
Geriau būti pasirengus
Nuogąstavimų kyla ir dėl visuomenės pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. I. Petronytė pasakoja, jog vykdytos apklausos atskleidžia, jog apie 40 proc. Lietuvos žmonių neturi susikaupę pakankamai maisto ar vandens atsargų, jei šalį ištiktų kritinė situacija.
Tokia pati dalis visuomenės narių taip pat nežino kur reikėtų evakuotis ar pasislėpti, o vos 38 proc. kalba su šeimos nariais, ką reikėtų daryti susidūrus su pavojumi.
Tiesa, nors yra nusiskundimų, kad viešojoje erdvėje apie pasiruošimą galimam karui ar pavojui yra kalbama per daug. Bet politologė teigia, kad geriau būti pasiruošus nei, ištikus pavojui, suprasti, jog ko nors trūksta.
„Man atrodo, kad yra šiek tiek ramiau, kai esi pasiruošęs situacijai. Atlikai tokį darbą, užsidėjai sau pasirengimo varnelę ir gyveni toliau.
O kaip bus toliau, tai niekas nežino. Galbūt tų atsargų ir neprisireiks. O gal kaip tik prisireiks, bet neturėsim“, – tvirtina I. Petronytė.
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
