Taip buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Rusijoje kalbėjo susitikime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais.
Demoniška Putino svajonę
Paklaustas, ar jį nustebino 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta plataus masto invazija, J. Tefftas atsakė „ir taip, ir ne“. Jis atvyko dirbti Jungtinių Valstijų ambasadoriumi Maskvoje 2014 m. rugsėjį, jau prasidėjus karui Rytų Ukrainoje ir Rusijai aneksavus Krymą.
„Iš vienos, nebuvau nustebintas, nes 2017 metais, kai palikau ambasadoriaus postą, Donbase jau buvo žuvę 10 tūkst. žmonių“, – pasakojo J. Tefftas.
Nors karą rytinėje Ukrainos dalyje turėjo sustabdyti dabar jau liūdnai pagarsėję Minsko susitarimai, ambasadorius tikina, jau tuomet buvęs skeptiškas jų atžvilgiu.
„Aš į juos žvelgiau, kaip į Rusijos bandymą kontroliuoti Ukrainą. Susitarime buvo praktiškai numatyta vyriausybė Donbase, o tai vienas mano pažįstamas pavadino Trojos arkliu“, – sakė JAV diplomatas.
J. Tefftas mano, kad Vokietija ir Prancūzija tikrai nuoširdžiai bandė išspręsti kilusį konfliktą, tačiau Vladimiras Putinas neturėjo jokio noro pasiekti taikos. Ką parodė ir 2022 m. prasidėjusi plataus masto invazija, V. Putino planas – užimti visą Ukrainą.
2021 m. Putinas publikavo esė pavadinimu „Apie rusų ir ukrainiečių istorinį vieningumą“, kurioje šis tvirtina, kad baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai turėtų būti bendros rusų tautos (rus. общерусский народ) ir Rusijos pasaulio dalimi.
Pasak Kremliaus diktatoriaus, rytų slavai yra „tie patys žmonės“, kuriuos išskyrė „jėgos visuomet bandžiusios sužlugdyti mūsų vienybę“, nes norėjo „skaldyti ir valdyti“. Esė neigia ukrainiečių, kaip nepriklausomos tautos, gyvavimą.
„Daugeliui Rusijos stebėtojų, tiek dirbusių diplomatinėje tarnyboje, tiek stebėjusių šį režimą iš šono, ši esė buvo savo veiksmų pateisinimas“, – teigė J. Tefftas.
Ambasadorius tikino, kad jį nustebino, kad 2022 m. vasario 24 d. V. Putinas Ukrainą puolė tik su 125 tūkst. karių.
„Mano draugai iš kariuomenės teigė, kad nesvarbu, kokia gera tavo kariuomenė, o dabar akivaizdu, kad mes pervertinome Rusijos kariuomenę, ji neturi absoliučiai jokių galimybių su tiek karių paimti tokio dydžio teritoriją, nebent Ukraina iš karto kapituliuotų. Ukrainiečiai nepasidavė. Aš tikėjau, kad jie kovos, bet mes nežinojome, kaip įvykiai susiklostys“, – sakė J. Tefftas.
Jo teigimu, Rusijoje daug kas vis dar vadovaujasi XIX a. imperialistiniais principais ir savo veiksmus grindžia pagal „nulinės sumos žaidimo“ taisykles – „mes laimime, jie pralaimi“.
„Čia negali būti „win-win“ (visi laimi – aut. past.) situacijos“, – aiškino J. Tefftas.
Ambasadorius Rusijos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip „demonišką Putino svajonę“, kuria siekiama atstatyti Rusijos imperiją. J. Tefftas siūlo dar kartą prisiminti V. Putino parašytą esė, kurioje, anot jo, Kremliaus diktatorius bando paaiškinti aiškinti savo motyvus.
„Tragiška, kai susimąstai, kiek žmonių nužudyta ir tu užduodi sau klausimą – dėl ko? Dėl šio žmogaus demoniškos svajonės?“– svarstė J. Tefftas.
J. Tefftas trejus metus dirbo Rusijoje, tad šioje šalyje liko ne vienas geras jo pažįstamas, tačiau diplomatas su jais ryšio nepalaiko. Bet ne dėl kažkokių pykčių ar jų pažiūrų. Ambasadoriaus teigimu, jis nenori atkreipti Kremliaus struktūrų dėmesio į savo draugus.
„Nenoriu niekam sukelti jokių problemų“, – sakė J. Tefftas.
Pasakė, kodėl Bidenas nesiųs karių į Ukrainą
Ekspertai svarstė, kad karas prieš Ukrainą ir Rusijos atsakomųjų veiksmų baimė buvo vieni iš veiksmų, lėmusių, kodėl šiemet liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime nebuvo priimta konkretesnių sprendimų dėl Ukrainos narystės Aljanse.
„Žinau, kad yra daug nusivylimo, girdėjau tai ir iš jūsų politikų, kad nebuvo žengtas žingsnis į priekį. Tačiau Bidenas dar prieš atvykdamas į Vilnių buvo gana griežtas šiuo klausimu. Aš su juo apie tai nekalbėjau, nei su Antony Blinkenu ar Jake‘u Sullivanu, nors visus juos pažįstu, bet, mano supratimu, visa tai susiję su bendra Bideno Ukrainos strategija“, – aiškino J. Tefftas.
Jis pabrėžė, kad neverta baimintis, kad Vašingtonas nusisuks nuo Kyjivo. J. Teffto teigimu, Ukraina yra vienas svarbiausių prioritetų Jungtinėms Valstijoms, tą įrodo ir faktas, kad Pentagone – Gynybos departamento būstinėje – išskirtas atskiras kambarys, skirtas vien Ukrainos reikalams ir pagalbai jai, kuriame kiekvieną dieną dirba būrys specialistų, kurie yra nuolatiniame ryšyje su Kyjivu.
„Bidenas yra pasakęs vieną griežtą tezę – jis nesiųs amerikiečių karių kovoti su Rusijos kariais. Manau, kad tai yra raudona linija, kurios jis neperžengs. Bidenas, dirbdamas Obamos administracijoje, buvo vienas aršiausių kritikų, pasisakiusių prieš daugiau amerikiečių karių siuntimą į Afganistaną.
Tas baisus atsitraukimas iš Afganistano, tai yra visiškai mano asmeninė nuomonė, buvo padiktuotas to noro mažinti karių skaičių šalyje. Ir tikiu, kad jie iki šiol dėl to pergyvena.
Bidenas visą laiką buvo atsargus dėl to, kur būtų dislokuojami amerikiečių kariai. Pridėkime dar tai, kad amerikiečiai yra išvarginti karo su terorizmu. Tai du dešimtmečiai karo Afganistane, karai Irake, iki šiol mes turime specialiąsias pajėgas Sirijoje, kitose valstybėse“, – pasakojo J. Tefftas.
„Ši tema yra itin skaudi Joe Bidenui. Nežinau jokių detalių, bet jei norima suprasti priežastis, reikia kapstytis čia“, – pridūrė jis.
Visgi, ambasadoriaus nuomone, J. Bidenas nuoširdžiai kalba, kai sako, kad Ukrainai padės tiek, kiek reikės.
„Manau, kad jis tiki, kad tai yra vienas kertinių egzistencinių lūžių mums – Jungtinėms Valstijoms, Lietuvai, NATO, visiems mums. Šių įvykių atomazga bus pokyčio taškas tarptautinėje politikoje. Putinas ir Xi bando sugriauti liberalųjį pasaulio modelį, demokratiją, laisvąją rinką, visus šiuos fundamentus. Bidenas bando tam pasipriešinti“, – kalbėjo J. Tefftas.
„Turime vieną iš tų istorijos momentų, kai Vakarai, kaip konceptas, susiduria su autoritarais – Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja, Iranas“, – pridūrė jis.
Kada Putinas pasikeitė?
Ambasadoriaus teigimu, ne vienas tyrėjas ir tarptautinių santykių ekspertas aprašė V. Putino evoliuciją ir svarstė, kada galėjo būti esminis lūžis, kai jis pavirto diktatoriumi.
J. Tefftas išskyrė kelis momentus, kurie pakeitė V. Putiną ir nuvedė jį iki 2022 m. vasario 24 d. Vienas jų – Oranžinė revoliucija. Ambasadorius prisiminė, kad V. Putinas du kartus vyko į Ukrainą ir agitavo už Viktorą Janukovyčių.
Diplomatas prisiminė dieną prieš 2004 m. Ukrainos prezidento rinkimus, kai V. Putinas kartu su V. Janukovyčiumi pasirodė miniai ir išėjo į balkoną susikibę už rankų bei iškėlę jas į viršų.
„Ambasadoje mes žiūrėjome per televizorių į tą vaizdą ir klausėme vienas kito, ką jis daro, tai beprotybė. Mes vėliau kalbėjome su ukrainiečiais, kurie pasakė, kad šis Putino ir Janukovyčiaus veiksmas buvo kritinis momentas, kai jie nusprendė balsuoti už Viktorą Juščenką“, – pasakojo J. Tefftas
Antrasis momentas, anot J. Teffto, buvo 2003 m. įvykusi Jungtinių Valstijų invazija į Iraką, kuri įvykdyta be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandato.
„Manau, kad istorikai dar atkapstys ne vieną momentą iš 2005-2006 m. laikotarpio, kai Putino pažiūros ėmė keistis“, – sakė J. Tefftas.
Putino akyse pamatė šaltakraujį žudiką
Ambasadorius prisiminė 2007 m., kai Miuncheno saugumo konferencijoje V. Putinas pasakė kalbą, kurią J. Tefftas įvardijo kaip pirmą viešą manifestą, kuo skiriasi Jungtinės Valstijos ir Rusija.
V. Putinas savo kalboje tvirtino, kad Jungtinės Valstijos tarptautiniuose santykiuose siekia monopolinio dominavimo ir nuo to niekas netampa saugesnis, nes tokia monopolizicija tik skatina ginklavimosi varžybas.
Nors iki karo Sakartvele ir Ukrainoje dar buvo likę laiko, V. Putinas jau Miunchene kalbėjo, kad NATO plėtrą Rusija priima kaip tiesioginę grėsmę.
Šioje konferencijoje dalyvavo ir tuometis JAV gynybos sekretorius Robertas Gate‘as, kuris renginyje kalbėjosi su Rusijos prezidentu.
J. Tefftas pasakoja, kad jei Jungtinių Valstijų prezidentas George‘as W. Bushas po vizito Rusijoje kalbėjo, kad jis pažiūrėjęs į V. Putino akis pamatė jose sielą, R. Gate‘as po susitikimo su Kremliaus diktatoriumi JAV prezidentui pasakė, kad V. Putino akyse pamatė šaltakraujį žudiką.
„Akivaizdu, tai patvirtino ir vėliau sekę įvykiai“, – teigė J. Tefftas.
Jo nuomone, po 2008-2009 m. V. Putinas suvokia, kad jis nepavergs Ukrainos ekonomiškai ir politiškai, tad jis imasi kitų priemonių. J. Teffto nuomone, Rusija turėjo parengusi planą, kaip okupuoti visą Ukrainos teritoriją, tačiau kritiniai įvykiai Kyjive juos privertė keisti strategiją.
„Kai kurie draugai Rusijoje man sakė, kad 2014 m. jis supanikavo. Putinas galvojo, kad su Euromaidanu ir po to sekusia revoliucija jis praras viską. Jis praras Juodosios jūros laivyną, jis praras Krymą“, – pasakojo ambasadorius.
Mato tris galimus Rusijos ateities scenarijus
J. Teffto teigimu, amerikiečių analitiniuose centruose dirbantys buvę diplomatai ir tarptautinių santykių ekspertai išskiria tris Rusijos ateities scenarijus.
„Kelias išsišakoja į tris skirtingas kryptis“, – apibūdino jis.
Pirmasis, V. Putinas lieka valdžioje, Rusija išlieka agresyvi Vakarų atžvilgiu, jis toliau vykdo ekspansinę politiką.
Antrasis scenarijus numato, kad V. Putino nebelieka valdžioje, šalyje įsivyrauja chaosas ir vyksta vidinės kovos dėl valdžios.
Trečiasis scenarijus – V. Putinas nebeturi valdžios, į viršūnę patenka nauja rusų politikų karta. Ji, anot J. Teffto, užaugusi jau ne Sovietų Sąjungoje ar jos griūties metu, formuota jau kitų idėjų ir galbūt būtų labiau sukalbama.
„Jie mato, kokia tragedija vyksta ir supranta, kad reikia dialogo su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė J. Tefftas.
Visgi, anot ambasadoriaus, tarp šių gana plačių scenarijų, gali įsiterpti dešimtis skirtingų galimybių, kurios kardinaliai galėtų pakeisti istorijos tėkmę.
„Tą labai sunku prognozuoti. Mes nežinome, kiek tęsis karas, mes nežinome, kas bus Rusijos viduje“, – teigė diplomatas.
Jo teigimu, mintyje reikia turėti ir tai, kad net įvedant sankcijas, Kremlius ir toliau uždirba šimtus milijonus dolerių iš gamtinių išteklių, tokių kaip dujos, prekybos.
„Yra labai daug šalių, kuriems reikia tų išteklių, kad išgyventų“, – sakė J. Tefftas.
Anot jo, kadangi Rusijos ateitį veikia tiek daug skirtingų faktorių, itin sunku nuspėti, kuris scenarijus galiausiai išsipildys.
„Mano draugai sako, kad Ukrainos pergalė reikštų Putino pabaigą. Nesu toks tikras“, – teigė J. Tefftas.
Jis siūlė pažvelgti į tokius pavyzdžius kaip Jevgenijaus Prigožino maištas kaip veiksnius, kurių niekas nesitikėjo ir nenuspėjo.
„Kiek mes skaitytume ir mokytumėmės apie Rusiją, mes vis tiek iki galo jos nesuprantame. Winstonas Churchillis buvo teisus sakydamas: „Negaliu nuspėti Rusijos veiksmų. Ta šalis yra mįslė paslaptyje ir paslaptis slėpinyje“, – kalbėjo J. Tefftas.
