Vertindamas prezidento retoriką dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, politologas Saulius Spurga teigė, kad tai yra paprasčiausia matematika, kadangi ši partija gali pasiūlyti didžiausią Seimo narių mandatų skaičių socialdemokratams.
O pirmalaikių Seimo rinkimų grėsmę, S. Spurgos nuomone, prezidentas naudoja kaip papildomą argumentą pateisinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos prijungimą prie valdančiųjų.
„Vis dėlto „Nemuno aušra“ turi 19 Seimo narių, ir tai yra apčiuopiamas skaičius. Ir suprantama, kad tokiu atveju jos praradimas būtų ženklus“, – kalbėjo S. Spurga.
„Sakydamas, kad jeigu ne „Nemuno aušra“, tai priešlaikiniai rinkimai, jis tarsi pateisina šitą žingsnį, ieško pateisinimų, bet argumentas yra netvirtas“, – pridėjo politologas.
Tam pritarė ir politologas Ignas Kalpokas, kuris atkreipė dėmesį, kad norint paskelbti pirmalaikius rinkimus, dėl to turi nubalsuoti pats Seimas.
Visgi I. Kalpokas taip pat pažymėjo, kad pirmalaikiai rinkimai šiuo metu galėtų pakenkti tiek socialdemokratams, tiek „Nemuno aušrai“.
„Turint omenyje kai kurių partijų, pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ reitingus, kuriems, jeigu vyktų pirmalaikiai rinkimai, grėstų šiuo metu išvis nebepatekti į Seimą.
Socdemai taip pat yra praradę rinkėjų, tai tiek sąrašuose, tiek kandidatams vienmandatėse [apygardose] tikrai sunkiai turbūt kiltų ranka balsuoti už pirmalaikius rinkimus. Tai tas argumentas savaime ant labai molinių kojų stovi“, – tvirtino I. Kalpokas.
Vis dar galima ir kitokia valdančioji koalicija
I. Kalpoko teigimu, šiuo metu visuomenei „Nemuno aušrą“ bandoma pateikti kaip partija, galinčią palaikyti stabilumą valstybėje.
„Iš esmės tą jų gana toksišką įvaizdį tiek tarp tų, kurie niekad nebuvo jų fanai, tiek tarp tų, kurie balsavo, nes, žiūrint į reitingus, didžioji dalis jų atkrito, mėginama perversti į tokį pozityvą, kad jie čia gelbėja žmones nuo pirmalaikių rinkimų ir pagal potekstę suprasti turbūt nuo konservatorių sugrįžimo“, – aiškino politologas.
Tiesa, S. Spurga pridėjo, kad valdančioji koalicija galėjo būti sudaryta ir be R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos, kadangi „valstiečiams“ nebevadovauja Ramūnas Karbauskis, kaip buvo pirmąkart formuojant šios kadencijos valdančiųjų sudėtį.
„Kita vertus, „Vardan Lietuvos“ turi 15 [Seimo narių], o valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 11. Tai, kaip matome, šios partijos jau gali sudaryti valdančiąją koaliciją, jeigu trys jos susijungtų.
Ir prisiminkime, kas buvo tuo metu, kai koalicija buvo formuojama. „Valstiečių“ pirmininkas buvo R. Karbauskis, kuris nesutarė su Sauliumi Skverneliu ir tas dvi partijas matyti koalicijoje buvo sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų vykti. Situacija yra pasikeitusi, todėl visiškai paprasta yra sudaryti tą koaliciją. Tereikia tik noro, ir manau, kad čia prezidento nuomonė nėra taip jau pagrįsta“, – kalbėjo S. Spurga.
Tačiau, I. Kalpoko manymu, „Nemuno aušra“ gali lengviausiai išlaikyti socialdemokratus valdžioje, o ir pasirinkimų šiuo metu socialdemokratai nebelabai turi.
„Dabar kitų variantų nebėra labai daug, ypač, kai socdemai labai aiškiai parodė duris Skverneliui ir lieka tiktai „valstiečiai“, kiti potencialūs partneriai, su kuriais dauguma nesusidaro. Na, tai „Nemuno aušrą“ išlaikyti reikia“, – tvirtino politologas.
Be to, pasak I. Kalpoko, tam tikrą įtaką prezidento retorikai daro ir nukritę „Nemuno aušros“ reitingai.
„Nemuno aušra“ nebeturi kuo šantažuoti savo koalicijos partnerių. Visi supras, kad jie akivaizdžiai patapo vienos kadencijos partija ir kad jie darys viską, kad tiktai iš tos kadencijos išspaustų maksimumą.
Tai užtat jie, tokia ciniško patogumo prasme, pasidarė patogesne partija, negu kad buvo iškart po Seimo rinkimų. Ir man atrodo, tas irgi truputėlį tą apibūdinimų pasikeitimą veikia“, – teigė I. Kalpokas.
Prezidentas teigė, jog galimi pirmalaikiai rinkimai
Iki galutinio koalicijos suformavimo šį penktadienį anksčiau šią savaitę duotame interviu TV3 Žinioms šalies prezidentas teigė, kad „Nemuno aušrai“ nebesant valdančiojoje koalicijoje yra reali galimybė, kad gali būti paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Apie tai daugiau žemiau esančiame interviu su prezidentu:
Socialdemokratai, „Nemuno Aušra“ ir „valstiečiai“. Geriau negu buvo?
G. Nausėda: Kol kas tai dar nėra realybė ir mes matome, kad kol kas koalicijos kontūrai tiktai dėliojasi. Natūralu, kad kai kurie koalicijos partneriai pamatė, kad turi tą auksinį balsą arba auksinę kortą, staigiai užkėlė savo apetitą.
Matysime, kaip tą apetitą pavyks malšinti. Šiuo atveju reikės socialdemokratams įdėti nemažai pastangų. Taip kad aš nesu jau toks garantuotas, kad viskas baigsis sklandžiai.
Turbūt pirmas egzaminas bus laikomas rytoj, kuomet pristatysiu ministrės pirmininkės kandidatūrą ir matysime, tas pirmasis signalas bus, ar ji sulaukia pakankamai paramos Lietuvos Respublikos Seime, kol derybos dar nėra pasibaigusios.
Bet vis tiek tikėtina, kad būtent taip ir atrodys ta koalicija. Girdime įvairių pasvarstymų, vertinimų ir kritikos. Ši koalicija mažiau antisemitinė bus, ar tiek pat?
G. Nausėda: Žinote, tas antisemitizmas tapo savotišku burbulu, kurį mes patys išpūtėme iki begalybės. Taip, iš pradžių jis turėjo pagrindo, nes ponas Žemaitaitis, ko gero, provokuodamas daugiau negu iš tikrųjų būdamas kažkoks tai realus antisemitas, stengiasi teikti tokius labai keistus pareiškimus.
Man atrodo, kad per tuos pastaruosius mėnesius jisai padarė tam tikras išvadas, suprato, kad tos provokacijos, pirmiausia, kenkia jam pačiam ir pastaruoju metu, bent jau pastaruosius keletą mėnesių, aš nieko panašaus iš jo negirdėjau.
Ir atitinkamai matau, kad tarptautinėje bendruomenėje, jeigu pirmaisiais mėnesiais po Seimo rinkimų nuolat susilaukdavau kolegų klausimų: „Tai kas pas jus tas Seimo narys, kuris štai daro tokius pareiškimus?“, pastaruoju metu, pastarąjį pusmetį, aš jokių klausimų pono Žemaitaičio atžvilgiu nesusilaukiu.
Tai, matyt, tarptautinė bendruomenė padarė išvadą, kad ko gero tai buvo daugiau rinkiminė ekvilibristika ir tokia tikrai nelabai sėkminga, kuri ponui Žemaitaičiui dar nepasibaigė.
Štai kodėl aš įvedžiau tam tikrus saugiklius ministrams, kurie bus deleguoti, atstovauti šią partiją, nes tiek tyrimas ir teismo procesas dėl buvusio antisemitinio teksto pono Žemaitaičio, nėra pasibaigęs. Verdikto nežinome, žinosime ateityje.
Tiek ir tyrimas dėl partijos finansavimo rinkimų metu taip pat nėra pasibaigęs ir čia yra tam tikri rizikos faktoriai, su kuriais privalome skaitytis.
Bet kuomet pirmą kartą formavosi valdančioji koalicija, kuri dabar iširo, jūs dar minėjote ne tik tą klaidos žodį dėl „Nemuno aušros“, ką visi jau čia akcentuoja, bet ir užsiminėte, kad berods, tos pačios dienos, kai buvo pasirašinėjama koalicija rytą, jūs dar skambinote socdemams ir prašėte gerai pagalvoti. Iš to ką dabar iš jūsų girdžiu, suprantu, kad tokių aktyvių veiksmų šį kartą jau nebesiimate?
G. Nausėda: Iš tikrųjų politinė aritmetika yra negailestinga. Tuo metu, ko gero, tikrai buvo realus šansas, kol nebuvo tam tikrų tarpusavio santykių, sakykime, nuosėdų ar įsiskaudinimų, kaip aš dabar matau iš atskirų partijų pusės. Tuo metu tikrai buvo galimybė formuoti koaliciją ir buvo bent keli koalicijos formavimo variantai.
Šiandien mes matome, kad socdemams tikrai bus nepaprastai sudėtinga užsitikrinti net ir paprastą aritmetinę daugumą. Aš nesu toks optimistas ir tikrai nelaikau, kad šių trijų partijų koalicija jau yra įvykęs dalykas.
Galimas dalykas, kad valstiečiai kažkuriame etape nusileis, bet neatmesčiau ir to, kad valstiečiai liks prie savo reikalavimų, kurie yra, kiek aš juos matau, tiesiog neįgyvendinami. Jų neįmanoma įgyvendinti. Nebent mes leistume sau prabangą turėti 15 proc. valstybės biudžeto deficitą, bet turbūt tokios prabangos neturime.
Ir jeigu, jie kuriame nors taške užsispirs, teks apskritai kalbėti apie daugumą, kuri bus sudaryta iš dviejų partijų. Kitaip tariant, tai jau beveik nebebus dauguma, tai bus ties 71 balsu balansuojanti dauguma.
Taip, yra dar keletas atskirų Seimo narių, jų lojalumą patikrinti taip pat labai sudėtinga, taip kad tai gali būti labai trapi dauguma, kuriai bus iš karto pirmas egzaminas – valstybės biudžeto svarstymas, pats svarbiausias valstybės ekonominis dokumentas, ir jau čia gali atsirasti didelių bėdų ir šita koalicija gali tiesiog neišsilaikyti.
Taip kad turime suprasti, kad valstybės situacija nėra paprasta ir socdemai turi kur kas mažesnę manevro laisvę, negu turėjo prieš vienerius metus.
Jeigu, vis dėlto, pavyktų socdemams susitarti su „valstiečiais“, kartu su „valstiečiais“ atsiranda ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pamenu, jūs neturėjote labai geros patirties su jais, net kalbėjote, kad „jerunda“ ir „vsio zakonno“ laikai jau praėję. Patenkintas būtumėte, jeigu jie atsirastų vėl koalicijos dėlionėje?
G. Nausėda: Visokių tų patirčių buvo ir taip jūs turbūt primenate Narkevičiaus istoriją, taip, tokia buvo. Bet kita vertus, buvo ir ministrė Tamašunienė, kuri visai gerai vykdė vidaus reikalų ministrės pareigas, taip kad tos patirties nespalvinčiau vien tiktai juoda arba balta spalva.
Taip, lenkų rinkimų akcija turi pakankamai aiškias pažiūras tiek socialinėje politikoje, tiek, ypač, žmogaus teisių srityje, bet aš nesutikčiau su tuo, kad valstiečių žaliųjų pasikvietimas į koaliciją socialdemokratus daro kaip nors labiau dešiniaisiais.
Man atrodo, čia reikia atskirti du dalykus: socialinę arba ekonominę politiką ir politiką žmogaus teisių srityje. Tai jeigu žmogaus teisių srityje iš tikrųjų to dešinumo, jeigu jį taip galima pavadinti, atsiranda daugiau, tai ekonominėje politikoje, aš manau, valstiečių žaliųjų nuostatos taip pat yra pakankamai kairiosios.
Kritikos šiai valdžios dėlionei daugybė, suprantama, opozicijos toks darbas kritikuoti, kiek ta kritika jums skamba pagrįstai, o kiek tai yra... tiesiog toks darbas opozicijos ir galbūt net manipuliavimas Lietuvos žmonių nuotaikomis?
G. Nausėda: Aš manau, kad visi puikiai suvokiame, kad ši dauguma, jeigu ir atrodė tokia pakankamai ryški 2024 metų rudenį, dabar taip nebeatrodo dėl pačių įvairiausių priežasčių, iš dalies aš apie jas kalbėjau.
Todėl visi puikiai suvokia, kad jeigu, pavyzdžiui, išmušti „Nemuno Aušrą“ iš šitos koalicijos, labai realūs išankstinių Seimo rinkimų kontūrai tiesiog dėl to, kad dauguma bus pernelyg silpna, kad galėtų priimti reikšmingus valstybės gyvenimui sprendimus.
Ir kuriame nors etape turės tiesiog pasakyti: „Pasiduodame“. Ar opozicijai tai yra naudinga? Manau, kad ypač tiems, kurie buvo pasodinti ant atsarginių suolelio, taip, nes jie nenori sėdėti ant atsarginių suolelio keturis metus ir jie norėtų kaip galima greičiau pabandyti savo jėgas iš naujo, kaip ten sakoma toj dainoj, „pabandom iš naujo“.
Tai šitokią viziją, aš manau, opozicinės partijos turi. Todėl taip, nežiūrėkime į visus pareiškimus vien tiktai per rožinius akinius. Manau, kad išankstinių Seimo rinkimų kontūrai opozicinėms partijoms taip pat yra patrauklūs.
Kaip manote, taip gali nutikti šią kadenciją?
G. Nausėda: Taip gali nutikti. Viskas gali nutikti. Tikrai norisi, kad valstybės gyvenimas būtų stabilesnis. Todėl aš dėsiu pastangas, kad tas stabilumas išliktų. Stengiuosi palaikyti darbinį ryšį su Socialdemokratų partija.
Tai nėra visada paprasta, nes natūralu, mes nesitapatiname kažkaip, kad prezidentas palaiko viską, ką daro socdemų partija arba socdemai palaiko viską, ką sako prezidentas.
Bet aš noriu, kad to santykio neužgožtų kažkoks emocinis fonas ir mes pradėtume prasivardžiuoti ir panašiai. Noriu darbinio konstruktyvaus santykio, taip pat ir noriu, kad, be abejo, būtų tokia koalicija, kuri pajėgtų dirbti.
Ar ta trapi dauguma yra kažkas naujo mūsų visoje geopolitinėje aplinkoje? Aš turbūt galėčiau referuoti į Latviją, Estiją, kurios taip pat dirba su 1-2 balsų daugumos koalicija, bet kol kas matau, kad dirba pakankamai stabiliai ir premjerai nesikeičia.
Visą interviu vaizdo įrašą kviečiame pamatyti straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
