Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvę užsienio reikalų ministrai A. Ažubalis ir Linas Linkevičius.
Ar mes jau matome skyrybų pradžią tarp JAV ir Europos?
L. Linkevičius: Matome tokį aiškų atšalimą. Tik tiek galiu pasakyti, kad geopolitinė katastrofa būtų euroatlantinių ryšių suardymas, europiečiai tą, manau, supranta puikiai. Galbūt amerikiečiams, bent jau šitai administracijai, tai neatrodo ypatinga vertybė, bet ilgainiui turėtų irgi paaiškėti, kad taip negalima. Nes net ir tokia super didelė valstybė kaip Amerika viena visų pasaulio problemų neišspręs. Tai euroatlantinė partnerystė yra reikalinga ne tik saugumo klausimuose, bet ir visuose kituose.
Kol kas matome priešiškumą Europos atžvilgiu ir atvirą. Tie komentarai, kad Europa sukurta tam, kad kenktų JAV, arba tie tokie diplomatiniai sakyčiau akibrokštai – nepriėmimas Kajos Kallas nerandant jai laiko. Tai tas toks pasakymas rodo piktumą Europos atžvilgiu. Tačiau europiečiai turėtų rasti savyje jėgų vis tik tai nepadėti tom pastangom, išsaugoti tai, kas įmanoma išsaugoti, tuose euroatlantiniuose ryšiuose. Aš turiu vilties, kad taip ne visam gyvenimui yra, tiesiog šita administracija taip nusiteikusi. Na, bet reikia stengtis įtikinti, kad amerikiečiams neapsimoka tuos santykius ardyti. Nelengva tą padaryti. Tai čia vienas momentas.
Kitas – laikas pabusti, kas dabar jau irgi suprasta, ir patiems „atrakinti“ Europos potencialą sprendžiant krizes, ne tik saugumo, bet ir visas kitas. Nes vis tiek Europa kaip ekonominis vienetas teoriškai, statistiškai yra stiprus, bet praktiškai niekur nedalyvauja reguliuojant krizes, sprendžiant konfliktines situacijas netgi savo žemyne. Tai čia dabar [vyksta] tos lyderystės paieška, konkrečių sprendimų, kaip daro E. Macronas, K. Starmeris, tai yra labai sveikintina. Tik reikia tikėtis, kad mes matysime ir konkrečių rezultatų, ne tik tai konsultacijų ir, matyt, tas paieškų kelias yra vienintelis pabundant iš tos komforto zonos.
Pone Ažubali, o ar įmanoma, kad europiečiai sutartų su D. Trumpo administracija?
A. Ažubalis: Aš taip pasakysiu – Europai laikas suaugti, iš paauglio tapti brandžiu vyriškiu ar moteriške. Apsiginklavusi, stipri, rimta, ekonomiškai stipri Europa, sakyčiau, yra gyvybinis JAV interesas stovint prieš Kiniją, prieš visą tą blogio ašį, tą pačią Rusiją ir ką tik nori. Šitas Rusijos atsiejimas nuo Kinijos greitai baigsis todėl, kad neįmanoma to padaryti, rusai to niekuomet neleis.
Kita vertus, žinant, kad Europos žemynas yra didžiausia vieta, kur daugiausia yra investuota amerikiečių, dabar yra 3,5 trilijono investicijų, taip istoriškai ir 2022-2023 metais taip pat buvo didžiausia vieta, kur amerikiečiai investavo. Tai jie taip paprastai Europos neatsisakys, bet tai nereiškia, kad Europa turi volioti durnių, lietuviškai kalbant, ir galvoti, kad mes vėl išjosim ant amerikiečių. Štai kodėl tas taikos planas, kurį europiečiai įsipareigojo parengti kartu su ukrainiečiais ir pateikti Amerikai, yra labai svarbus.
Gerai, bet susitikimo Londone metu Europos lyderiai susitiko ir nutarė rengti planą. Ir jeigu ne britai su savo konkrečia parama, kur pasakė, kiek milijardų skirs Ukrainai, visi kiti niekas nieko nepranešė ir nepasakė. Tai atrodo vėl pavirpinom orą ir viskas.
A. Ažubalis: Bet tai nebuvo donorų konferencija. Jie susirinko ne tam, jie susirinko aptarti, ką dabar daryti toje situacijoje. O kad britai ir jų finansų ministrė pasinaudojo ir pasakė, ir tarp kitko, atsiprašau, tai ne jokia dotacija, tai – paskola ukrainiečiams, 1,6 milijardo paskola. Tai aš manau, kad susirinko, gerai, kad tariasi. Aišku, siutina, kad Lietuvos nėra.
O čia tikrai techninė klaida buvo?
A. Ažubalis: Ne, jokios čia techninės klaidos nėra. Čia sąmoningai. Tik tai tokiu atveju, jeigu tu pakvietei Lietuvą, ką tada daryti su Slovakija, Slovėnija, Bulgarija. Aš manau, kad reikėjo arba visus kviesti, arba nei vieno. Bet čia jau kiti dalykai.
Aš manau, kad mes priimame ramiai šitą dalyką ir ateity tokių dalykų neturėtų būti, o mūsų sąjungininkai turėtų nevažiuoti į tokius forumus be mūsų. Jie turėtų pasakyti: klausyk, Starmeri, mes nevažiuojam, nėra Baltijos valstybių, kurios yra vienos svarbiausių, raktinių šito geopolitinio regiono žaidėjų. Tegul nedideli, bet labai svarbūs.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!