Vyras sako, kad į salas galima patekti dviem būdais: lėktuvu ir automobiliu. Būtent todėl R. Tepliakovas ir pasirinko keliauti savo nuosavu automobiliu. Tačiau, anot keliautojo, būtina nepamiršti įsitikinti automobilio saugumu ir stoviu, apžiūrėti, ar jis nesuges kelionės metu.
„Prieš kelione būtina pasirūpinti savo automobilio technine būkle, tad reikėtų nevengti pašalinti visus galimus techninius trūkumus: patikrinti stabdžių kaladėlės, diskus, važiuoklę, skysčius, diržus, kondicionierių, šviesas ir panašiai, juk kelionėje mažiausiai norėtųsi, kad norint pastatyti automobilį įkalnėje, dingtų rankinis stabdis.
Toliau reikėtų įvertinti galimybes ar iki Hirtshals važiuoti automobiliu apie 1750 km., ar dalį kelionės keltis keltu iš Klaipėdos į Kylį“, – vardija jis.
Papasakojo, kiek išleido nuvažiuoti į Farerų salas automobiliu
Pasak kelionių entuziasto R. Tepliakovo, per visą kelionę nakvoti stojo du kartus ir taip išleido šimtą eurų. Kiek daugiau teko pakloti kurui, mat jo reikėjo pilti 3 kartus po pilną baką.
„Taupydamas laiką ir pinigus, aš nusprendžiau nesinaudoti DFDS (aut. p. Danijos tarptautinė laivybos ir logistikos įmonė) paslaugomis. Keliaujant automobiliu reikia turėti omenyje, kad teks stoti nakvynei 1-2 kartus.
Aš pats stojau 2 kartus, nakvynėms išleidau 100 eurų, priklausomai nuo galimybių vairuoti naktį, keleivio ir savo poreikių. Taip pat reikės apie 3 pilnų bakų kuro, vėlgi, priklausant nuo važiavimo greičio, automobilio techninių charakteristikų, gali prireikti ir daugiau ar mažiau, aš pyliau Lietuvoje 55 ltr.– 1,23 eurai/ltr., Lenkijoje 52 ltr. – 1,5 eurai/ltr. ir Danijoje 37 ltr. – 1,6 erurai/ltr.,Lenkijoje reikės mokėti kelių mokestį – vinjetę galima nusipirkti degalinėje, kuri kainuoja 10 eurų, papildomai reikės mokėti privačiuose keliuose po 20 eurų“, – aiškina jis.
R. Tepliakovas teigia, kad alkoholio kainos panašios, kaip Lietuvoje, tačiau problemų gali kilti su internetu. Keliautojas pabrėžia, kad galima internetą rasti vietinėse kavinukėse arba užsisakyti kelių dienų siūlomą planą.
„Jei kelionėje, lydint saulę, norėsis vyno taurės ar alaus bokalo, galima apsipirkti Hirtshals, arba pačiame kelte – kainos padorios (6x0,33 alaus rinkinys nuo 45 DKK, stipresnio alkoholio kainos kaip Lietuvoje, vynas nuo 150 DKK). Neplanavau kelionėje gerti, tad muitininkams mano turimi kiekiai nekliuvo.
Beje, būdamas Torshaven, kilo noras pasipildyti alaus atsargų, tačiau alkoholiu įprastose parduotuvėse neprekiaujama, o spec. parduotuvės ir nebeieškojau, alaus bokalas su vaizdu į kalnus/vandenyną/senamiestį mieste atsieis 60-70 DKK.
Atvykus į salas turbūt reikės interneto – mieste yra daug vietų, kur galima besimėgaujant kava ar vietiniu maistu, pasinaudoti WiFi, tačiau užmiestyje teks mokėti apie 0,4477 euro už MB, arba, jei telefonas palaiko eSIM, pasinaudoti Airalo teikiamomis paslaugomis.
Aš pirkau 1GB 7 dienoms už 9,5 dolerius, išlaikant galimybę priimti skambučius savo numeriu. Kaip atskirą opciją galima svarstyti įsigyti išankstinio apmokėjimo SIM – rinkinį už 199 DKK su 5GB duomenų“, – pasakojo jis.
Įspūdingos salos ir kvapą gniaužiantys vaizdai, tačiau vis tik keliautojui pritrūko laiko viską apžiūrėti. Vyras sako, kad dar planuodamas kelionę nusprendė nakvoti bent keliose skirtingose salose, tačiau šio sprendimo vėliau pasigailėjo. Kodėl?
„Farerų salas sudaro apie 18 įvairaus dydžio salų, didžiausioje saloje Streymoy įsikūrusi sostinė Torshavn. Viso salose gyvena apie 54 000 gyventojų ir apie 70 000 avių. Sostinė nedidelė, pakanakamai glaudžiai išsidėsčiusi, turinti vos 14 000 gyventojų, bet užtat turinti savo įrašų leidybos studiją TUTL Records ir labai daug senamiesčiams būdingų kavinių.
Kitos didesnes salos: Eysturoy, Vagar (Vagare yra įsikūręs oro uostas), Suduroy, Sandoy.
Šios kelionės metu keliavome po Streymoy (Torshavn, Saksun, Tjornuvik), Eysturoj (Gjogv, Eidi), Kalsoy, Bordoy (Klaksvik – antras didžiausias miestas Farerų salose), Vagar (Sandavagur, Bour, Gasadalur).
Turbūt viena iš priežasčių, kodėl nesikėlėme į Suduroy, Sandoy – laiko trūkumas. Norėjome tiek daug pamatyti čia ir dabar, o dar reikėjo lipti į tiek daug kalvų, kad viskam kitam papraščiausiai nebeliko laiko.
Buvom nusprendę, kad judėsime po salas ir nakvosim bent keliose skirtingose salose, tačiau vėliau šio sprendimo iš dalies pasigailėjome, nes apsistojus sostinėje ar kitoje vietoje judėti tarp salų būtų buvę gan patogu. Gal įvairumo dėlei ir būtų galima pasirinkti nutolusią nakvynę kalnuose, tačiau tik vieną ir nesitampant mantos“, – vardija vyras.
Kelionės vienija ir sukūria naujas draugystes
R. Tepliakovas sako, kad šioje kelionėje atrado ne tik salas ir jų grožį, bet kartu užmezgė ir įvairių draugysčių. Štai, po salas keliaujantį vengrą teko sutikti net kelis kartus.
„Mūsų atveju pirmas 4 nakvynes turėjome Streymoy Torshavn – kambarys dviem suaugusiems, bendras dušas, WC, bendra virtuvė. Namelis turėjo tik 4 kambarius, tad viskas buvo švaru ir prižiūrėta.
Beje, kai tiek mažai kaimynų ir vakarais vienas kitą matome, pavyko pabendrauti su nuostabiais žmonėmis – Maria iš Centrinio Europos Universiteto Budapešte, dirbančia su kognityviniais vaikų tyrimais, žurnalistu Chris, kuris rašo straipsnius apie automobilius ir šiaip galima pasikalbėti apie mašinas, Tomas iš Vengrijos, su kuriuo vėliau vis susidurdavome skirtinguose taškuose“, – atvirauja keliautojas.
Papasakojo įsimintiniausias ir blogiausias akimirkas iš kelionės
R. Tepliakovas sako, kad antroji nakvynė nebuvo tokia sėkminga. Mat išėjusį į žygį kalnuose vyrą užklupo smarkus lietus, o namelyje nebuvo kur išsidžiovinti rūbų ar kur išsivirti karštos arbatos, ar sriubos po žygio.
„Iš Torshaven apturėjom lengvą 8 km žygį pirmą dieną, smagu, bet reikėjo grįžt atgal tiek pat, tai gal geriau būtų, jei anam gale būtų kas laukęs su mašina. Sekančią dieną aplankėm Saksun – anksčiau ten buvo uostas, bet po audrų uostą užnešdavo smėliu ir vietiniai tiesiog nustojo jį valyti, šiandien čia atklysta nemažai nedidelių laivų.
Iš Saksun kalnais laisvai galima pasiekti Tjornuvik, tačiau nusprendėm nerizikuoti eiti per kalnus vakarėjant, tai sekančios dienos maršrutas buvo pro Fossa krioklį link Tjornuvik. Tjornuvik įdomus tuo, kad čia yra seniausi vikingų kapai bei atsiveria nuostabus vaizdas į Eysturoj salą, kurią, pasak legendos, milžinai norėjo nutempti link Islandijos. Ir apturėjom gan pavojingą žygį kalnais link Saksun. Pakeliui pradėjo smarkiai lyti, tad teko grįžti atgal, vos pasiekus pusiaukelę.
Sekančios nakvynės Eysturoj Gjogv. Man pasirodė, kad Gjogv beveik netemsta yra labai daug saulės ir ten pakankamai šilta. Na ir čia atėjo pirmas nusivylimas – tvarkingas kambarys: TV yra, atskiras dušas yra, namelis, beveik visiškai be kaimynų, o skalbimo mašinos, rūbų džiovyklės, virtuvės nėra.
Sąlygos tokios vidutiniškos, kai atvyksti su lagaminu, atbūni renginyje, nueini pavakarieniauji ir išvažiuoji sekančią dieną, bet jei atvykai žymimas, pataikei ant lietaus, nori valgyt, o tavo vieta restorane atiduota pirmam pasitaikiusiam, nes nespėjai grįžti iš Kallur lighthouse iki rezervacijos, tai jau negerai, bet viską atpirko žygis ir gražūs vaizdai – ranka pasiekiamas Kallur Lightouse, Eidi stadionas, Gjogv apylinkės ir kelionė link Gjogv“, – pasakojo keliautojas.
Blogiausi kelionės įspūdžiai atiteko paskutiniai kelionės nakvynei. Anot vyro, viešbutis buvo netvarkingas ir stigo higienos.
„Paskutinę nakvynę turėjom Vagar Sandavagur, jei ne nuostabus žygis link „kabančio“ ežero virš vandenyno ar Drangarbir arkos vaizdai, sakyčiau, kad buvo blogiausias mano pasirinkimas dėl paskutinės nakvynės.
Čia visko buvo ir skalbyklė, ir dušas, ir virtuvė, ir galimybė išsidžiovinti rūbus, tačiau viskas buvo padaryta pigiai, dėl žmonių gausos viskas susidėvėję, o kadangi žmonės nuolat keičiasi, su higiena irgi buvo problemų. Ir labai džiaugiausi, kad tik vieną naktį, antra vertus, ateityje žinosiu, kad tokių vietų reikia vengti“, – sako jis.
