„Po 3 metų situacija jau bus siaubinga, o po 5 metų – išvis nežinia, kas mokys vaikus tam tikrų disciplinų“, – naujienų portalui tv3.lt sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot jo, dabar taikomomis stipendijomis jauniems pedagogams kovojama su pasekmėmis, bet nebandoma nagrinėti priežasčių, kodėl mokytojų šalyje trūksta.
„Manoma, kad užtenka tik stipendijų. <…> Jaunuoliai stoja, bet ne į tas pedagogikos sritis, kur tų atstovų reikia. Jie mielai stoja į kūno kultūros, menų pedagogikas, bet nestoja į gamtos mokslus, į matematikos pedagogiką, fizikos, chemijos, informacinių technologijų pedagogikas.
2022 m. į chemijos pedagogiką įstojo 1 jaunuolis, į fizikos – 2 jaunuoliai, o į informacinių technologijų – 0. Tai yra sritys, kuriose absoliučiai tuščia. O dar nereiškia, kad įstoję baigs ir nueis dirbti į mokyklas. Nėra absoliučia jokios kaitos. Noro studijuoti nesužadina vien tik tos stipendijos“, – pažymi jis.
„Kol kas, kiek rodo praktika, tie, kurie pasiėmė tas nemažas stipendijas, sugrįžta į mokyklas, bet neilgam. Ir valstybė čia patiria nuostolių. Manęs vis klausia: o kaip rasti mokytojų, kur tas sandėlis, iš kurio reiktų jų pasiimti? Tačiau vieno atsakymo nėra, nes patys mokytojai jau turėtų pastebėti, kas galėtų būti mokytojais“, – sako M. Jakobas.
Pokyčių dėl taikomų priemonių dar nematyti, todėl jas vertinti sunku, sako Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus.
„Jei statistika rodo, kad studentų atsirado daugiau tose specialybėse, kur yra skiriamos stipendijos, tai yra gerai. Ar studentai ateis dirbti į mokyklas baigę universitetą – klausimas. <…> Dabar yra sunku įvertinti, ar čia geros priemonės. Na, bet pastangos matomos. Tačiau dar anksti pasakyti, ar jos pasiteisino, ar ne. Nes galutinių duomenų, kaip tai atsiliepė mokykloms, mes neturime ir negalime turėti“, – nurodo jis.
„Mokyklose vadovai sunerimę, kaip perspektyvoje turės verstis – ar mokytojų trūks, ar ne. Problema yra tikrai opi tiek didmiesčiuose, tiek periferijoje“, – apie mokytojų trūkumą kalba Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas.
Kaip rodo speciali mokytojų darbo paieškai ŠMSM ministerijos sukurta duomenų bazė, šiuo metu, įpusėjus mokslo metams, siūloma per 100 darbo vietų mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams. Ieškoma anglų kalbos, lietuvių kalbos, IT, matematikos mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, ikimokyklinio ugdymo auklėtojų.
Daugiausia laisvų darbo vietų siūloma Vilniuje ir Vilniaus rajone.
„Kita vertus, reikia suprasti, kad būtent čia yra ir daugiausia mokytojų darbo vietų“, – teigia ministerija.
Užimtumo tarnyboje darbo ieško apie 1290 pedagogų. Tarp darbo ieškančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų grupėje daugiausia – pageidaujančių dirbti kūno kultūros (136), muzikos (114), anglų kalbos (119) ir dailės (76) mokytojais.
Problemos šaknys – 10 klasėje
Ministerijos įsitikinimu, šalyje trūksta mokytojų dėl nepakankamų darbo krūvių, kurie nulemia mažesnį darbo užmokestį.
„Mokyklai sunku rasti mokytoją vos kelioms darbo valandoms per savaitę. Kad ši problema būtų lengviau sprendžiama, valstybė finansuoja mokytojų, kurie nori įgyti kito dalyko kompetencijų ir mokyti jo, studijas – jos trunka iki dvejų metų, tuo metu mokytojas ir dirba. Be to, pedagogų bendruomenė sensta ir ne taip greitai atsinaujina, kaip norėtųsi.
Situaciją padeda gerinti mokyklų tinklo stiprinimas. Lietuvoje daugėja didesnių mokyklų, kurios mokytojams gali suteikti galimybes dirbti pilnesniais etatais“, – tv3.lt teigia ministerija.
Tačiau G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad problema kur kas gilesnė. Viskas prasideda dar 10 klasėje, kai dauguma vaikų mokyklose atsisako mokytis fizikos, informatikos, chemijos, informacinių technologijų A lygiu.
Viena iš išeičių – paaiškinti vaikams, kad neatsisakytų šių svarbių disciplinų.
„Jeigu jie nesimoko chemijos, fizikos ar informacinių technologijų, tai jie negali nei stoti, nei įstoti, nei būti mokytojais. Tai viskas prasideda pakankamai anksti, o šitų priežasčių ministerija niekaip negvildena, nenagrinėja, neieško priešnuodžių, kaip tuos vaikus paskatinti. Čia toks uždaras ratas. Kai mažai vaikų mokosi chemijos, fizikos, informacinių technologijų, tai tų mokytojų mažiau reikia. Bet kai prireikia, jų vėliau ir nėra.
Pavyzdžiui, chemijos mokytojų visoje Lietuvoje yra 430. Tai paskui, kai kažkada mums norėsis mokyti vaikus chemijos, jos nebus kam mokyti. Mes tiek visko suvėlėme, bet nieko negalime pakeisti per metus – reikia 4-5 metų rengimo. Bet jei šiemet nestoja, tai kas bus ateinančius 4-5 metus? Kaita yra 20:1 – kai išeina 20 mokytojų, ateina naujas 1. Sėdėti ir laukti nėra geriausia išeitis. Mes tiesiog sugriovėme mokytojų rengimo sistemą prieš kokius 8 metus, ir ji dar neatstatyta“, – sako G. Sarafinas.
Todėl vaikus reikia skatinti dar gimnazijose, kad rinktųsi pedagogikos studijas. Jiems reikia įrodyti, kad ši sritis yra perspektyvi.
„Vaikai išvis su siaubu žiūri į pedagogikos studijas, nes jiems niekas nieko neaiškina. <…> Manoma, kad tie vaikai patys užsinorės, tad siūlo kažkokią stipendiją. Bet taip nebus. Nes jeigu jie nesimokė [disciplinų], jie negali būti mokytojais. Net jeigu ir siūlys 2000 eurų stipendiją, niekas neis, nes tiesiog per mažai tų vaikų. Norima, kad vaikai stotų į technologijas, į inžineriją, bet jų tiesiog nėra“, – pažymi G. Sarafinas.
Apie atsakomybės už vaikų pasirinkimus prisiėmimą dar mokyklose kalba ir D. Mockus. Jis antrina žurnalo „Reitingai“ vyriausiajam redaktoriui ir teigia, kad lygiagrečiai su finansinėmis paskatomis reikia griežtinti ir šeimos atsakomybę už mokymosi rezultatus.
„Mes turime mokyklose spręsti atsakomybės ir pareigų santykį. Man atrodo, kad mokymosi drausmės, vėlavimo į pamokas, mokyklose nelankymo klausimai labiau rūpi mokyklai, o ne šeimai. Žinoma, mes negalime suabsoliutinti <…> bet mes turime dalį visuomenės, kuri šeimose ne visada supranta, kaip svarbu yra sistemingai, reguliariai lankyti mokyklą, nevėluoti į pamokas, ir atėjus į mokyklą dirbti. Valstybė ilgą laiką nereagavo į šitą problemą“, — teigia jis.
Jaunus žmones nuo pedagogikos studijų gali atbaidyti tiek ir biurokratiniai reikalavimai mokyklose, tiek ir atsakomybės naštos perkėlimas ant mokytojų.
„Na, mes turime pripažinti, kad mokymosi rezultatai mokyklose priklauso nuo daugybės veiksnių. Be abejo, ir nuo mokytojo, ir nuo mokyklos elgsenos. Bet labai didele dalimi ir nuo šeimos. <…> Jauni žmonės pamatę, kad mokytojai negali susitvarkyti su vaikais, kurie linkę į delinkventinį elgesį <…> jie pedagoginių specialybių net nesirenka, o pabandę kartais ir meta tą darbą. Man atrodo, kad jeigu šie klausimai būtų sprendžiami, galbūt jauni žmonės noriau rinktųsi pedagogines specialybes“, – įsitikinęs D. Mockus.
ŠMSM teigimu, norint išlaikyti mokytojus mokyklose svarbiausia yra gerinti darbo sąlygas ir mikroklimatą organizacijoje. O tai esą įmanoma bendromis ministerijos, mokyklų steigėjų, mokyklų vadovų pastangomis.
„Rengiami pedagogų karjeros modelio pakeitimai, pagalbos priemonės jauniems mokytojams, pradėjusiems darbą mokyklose. Mokykla yra organizacija kaip ir kitos, galioja tie patys vadybos dėsniai: įstaigos mikroklimatas, naujų kolegų priėmimas ir išlaikymas, galimybė augti. Tam, kad vadyba mokykloje stiprėtų, ministerija investuoja ir į mokyklų vadovų kompetencijų stiprinimą, pagalbą tiek pradedantiems vadovams, tiek jau ilgą laiką dirbantiems šį darbą“, – teigia ministerija.
Finansinė paskata pedagogams
Nuo sausio 1 d. atlyginimai pedagogams vidutiniškai padidėjo 13 proc. ir siekia šalies vidutinio darbo užmokesčio 120 procentų santykį.
Šių metų pradžioje ministerija ketina pristatyti su pedagogų bendruomene sutartą pedagogų karjeros modelį, kuriame numatomos kelios svarios pagalbos priemonės jauniems mokytojams, kad jie lengviau įsitrauktų į mokyklos gyvenimą.
„Kita priemonė – dirbantiems pedagogams siūlomos ir finansuojamos kito dalyko kompetencijų įgijimo studijos, mokytojai turi galimybę ne tik praplėsti profesines žinias, bet ir dėstydami kitą dalyką susiformuoti visą krūvį vienoje mokykloje.
Tikslingai finansuojamos pedagoginės studijos, didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Siekiama pritraukti specialistus ir iš kitų sričių, finansuojant profesines studijas.
Norėdamos pritraukti jaunų mokytojų, apie trečdalis savivaldybių taiko įvairius skatinimo būdus: moka stipendijas ir finansuoja studijas, persikvalifikavimo išlaidas, padengia važinėjimo į darbą išlaidas, kompensuoja įsikūrimo išlaidas, teikia pagalbą būstui, naudoja kitas mokytojų motyvavimo programas“, – komentuoja ŠMSM atstovai.
Atlyginimų kėlimas, anot D. Mockaus, pozityvus veiksnys, nes buvęs darbo užmokestis silpnai motyvuoja jaunimą rinktis pedagogines specialybes.
„Bet gerai būtų, kad tai būtų ilgalaikė programa. Kiek žinau, numatyta, kad mokytojų darbo užmokestis 2024 m. pasiektų 130 procentų darbo užmokesčio. Jeigu taip bus, iš vienos pusės tai atrodys gerai, bet iš kitos pusės neaišku, kokie atlyginimai rinkoje tuo metu bus.
Galbūt toks atlyginimas bus nepakankamas, kad jaunimas plačiai rinktųsi pedagogines specialybes, ypač tokias kaip gamtos mokslų, matematikos. Mes dar pamatysime ateityje, ar tos priemonės, kurios yra taikomos dabar, davė norimą efektą. Galbūt galima teigti, kad darbo užmokesčio kilimas bent jau dalį mokytojų sulaikys mokyklose, jie neišeis į kitas sritis dirbti“, – sako D. Mockus.
Labiausiai trūksta gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų
Šalyje labiausiai ima stigti gamtos ir tiksliųjų mokslų vaikus mokančių pedagogų. Neretai vienas mokytojas dirba keliose rajono mokyklose, kad susidarytų krūvis, o jam susirgus nėra kuo jį pakeisti. Tuomet mokyklos išgyvena skaudžius praradimus.
„Yra daug savivaldybių, kuriose yra vienas arba du chemijos mokytojai, tiek pat fizikos mokytojų. Ir tuomet jeigu jis suserga, susilaužo koją ar išeina į pensiją, prasideda kilnojamasis, desperacija, ieškoma kažkokių kitokių variantų – studentų, nuotolinių variantų. Čia yra desperacija, mokyklos gelbėjasi, kad nebūtų be nieko. Bet mes tiesiog vis leidžiamės, vis siaurėjame“, – sako G. Sarafinas.
D. Mockus tai vadina „nacionaline bėda“.
„Lietuva nėra susiskaičiavusi, kiek prarandame pamokų tokiais atvejais, kai niekas mokytojo nevaduoja jam susirgus ar kiek pamokų prarandame, kai šeima negeba lankomumo užtikrinti. <…> Daug problemų susideda dėl mokytojų trūkumo. Nes praleistos pamokos dažnai net nėra niekaip kompensuojamos. Ką tai reiškia? Tai reiškia mokymosi praradimus, kurie tiesiogiai atsiliepia vaikų pasiekimams. Vaikų pasiekimai prasti – politikai pradeda ieškoti kaltininkų. Bet mes eilę metų dėl politikų nepriimtų sprendimų suponavome dabartinę situaciją“, – sako D. Mockus.
Ministrė: „Klausimas lieka labai aštrus“
Smarkiai auga susidomėjimas ir valstybės finansuojamomis pedagogikos studijomis, trunkančiomis vienerius arba pusantrų metų.
„Tai yra labai svarbus signalas, kad daugiau brandžių žmonių renkasi mokytojo kelią – studijuos profesinėse studijose. Čia mes galime tikėtis, kad studijas baigs ir daugiau taip mums reikalingų prioritetinių sričių specialistų: matematikos, fizikos, chemijos mokytojų“, – nurodė ministrė.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad dalis studijų krypčių pedagogikos studijose sulaukia mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje. Vis mažiau pasirenka tapti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais.
„Tad šis klausimas lieka labai aštrus ir tikrai reikia nuveikti daug darbų, kad čia mes turėtume didesnį susidomėjimą“, – sakė ji.
Stebimi pokyčiai ir kitose studijų kryptyse. Išaugo norinčių studijuoti informacines technologijas ir matematiką.
„Atitinkamai informacinėse technologijose 2096 [įstojo studentai]. Pernai šis skaičius buvo 1856. Matematikos išaugo nuo 189 iki 230“, – statistiką pateikė ji.
Išaugo ir pirmakursių, pasirinkusių fizinius mokslus skaičius – įstojo 299 studentai. Pastebima ir dar viena tendencija – mažėja slaugos ir akušerijos, inžinerijos pasirinkusių studentų.
Paprastas sprendimas..... Pakelti zenkliai atlyginima, tuomet ir savaime daug daugiau nores eiti dirbti i mokykla ...
Ir dar, labai truksta pagarbos mokytojui..... Mokiniai turi savo teises, o mokytojai neturi nieko ....
