Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės teigimu, drastišką policijos pareigūnų skaičiaus mažėjimą per pastaruosius 10 metų nulėmė nepamatuotos ir nesuvaldytos policijoje vykdytos pertvarkos.
O dėl to daugiau policijos pareigūnų išeidavo iš tarnybos nei papildydavo jų gretas.
„Po kiekvienos pertvarkos policijos pareigūnų skaičius mažėjo tūkstančiu ir daugiau“, – tvirtino R. Katinienė.
Be to, atlikus išėjusių pareigūnų apklausas, pastaruosius du metus, anot LPPS pirmininkės, didelę įtaką policininkų skaičiaus mažėjimui turėjo ir paskelbta bei nesuvaldyta informacija apie pakeitimus dėl pareigūnų pensijinio amžiaus.
Policininkų motyvaciją dirbti mažino ir naujai priimtas vidaus tarnybos statutas.
„Jeigu visiems kitiems statutinėse tarnybose tarnaujantiems pareigūnams darbo užmokestis, priėmus vidaus tarnybos statutą kilo, tai policijos pareigūnams realiai jis nekilo, kai kuriems net mažėjo“, – komentavo R. Katinienė.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas teigė, kad pareigūno profesijos populiarumą iš tiesų mažina nekonkurencingas darbo užmokestis bei sudėtingos darbo sąlygos.
Be to, VRM atstovas nurodė, kad pareigūnų trūksta ir dėl to, jog nemaža dalis pretendentų neatitinka pareigūnams taikomų reikalavimų.
„Pretendentams taikomi didesni sveikatos būklės, fizinio pasirengimo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurių neatitinka apie pusė pretendentų“, – aiškino M. Bajarūnas.
VRM atstovas pridūrė, kad sunkumų kelia ir tai, jog nėra efektyvios pareigūnų rengimo sistemos.
„Pareigūnus parengti tarnybai reikalingos specialios programos, specialus parengimas, tačiau nėra efektyvios pareigūnų rengimo sistemos. Be to, pareigūnų parengimas užtrunka: profesinis mokymas – iki 1 m., studijos – 4-5 metai“, – komentavo M. Bajarūnas.
„Policijoje ir kitose įstaigose turime nemažai jaunimo, tačiau nepavyksta išnaudoti patyrusių pareigūnų potencialo, jie palieka tarnybą, nors pareigūnai galėtų tarnauti ilgiau“, – dar vieną priežastį pridėjo jis.
Be to, nenorą tapti policijos pareigūnais ar toliau tęsti tarnybą, R. Katinienės teigimu, lemia ir galimos mobingo apraiškos policijoje bei socialinio dialogo stoka.
„Natūralu, kad tie patys stojantieji, jaunimas, kurie bendrauja regionuose, jie pasišneka su dirbančiaisiais ir tikrai labai gerai žino, į kurią apskritį arba į kurį komisariatą verta ateiti, o į kurį nelabai ir kur yra problema“, – tikino pašnekovė.
Tiesa, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad nors šiuo metu, vertinant užimtas ir laisvas pareigūnų pareigybes, laisvų vietų yra apie 20 proc., tačiau dėl pasikeitusių procedūrų, technologijų ir veiklos organizavimo, tai neatspindi realaus pareigūnų poreikio.
„Be to, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių nebūtų galimybės. Taip pat manome, kad efektyviai valdant asignavimus, tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – dėstė R. Matonis.
Sąlygas gerinti ketina, bet ar to užteks?
R. Katinienė pabrėžė, kad norint gerinti Lietuvos policijos sistemą, būtina turėti ir ilgalaikę strategiją, kaip tai būtų daroma, kadangi kol kas jos nėra.
„Turėtų būti bent jau 10 metų ilgalaikė strategija, kuri turėtų būti nuosekliai įgyvendinama. <...> Patiems policijos pareigūnams būtų aišku, nuoseklu ir konkretu, kaip jie dirba, ką jie darys, kokių reikia kompetencijų ir kokį darbo užmokestį jie gaus ir kiek jis didės priklausomai nuo situacijos šalyje“, – sakė R. Katinienė.
Savo ruožtu M. Matonis tvirtino, kad šiuo metu pagrindinis policijos siekis yra išlaikyti esamus pareigūnus ir didinti jų gretas.
„Tam siūloma mokėti pareigūno pensiją 25 m. ir daugiau dirbantiems pareigūnams ir pritraukti naujų (policija siūlo steigti aukštąją mokymo įstaigą, kurioje asmenys galėtų įgyti aukštąjį koleginį išsilavinimą)“, – aiškino R. Matonis.
O M. Bajarūnas nurodė, kad siekiant motyvuoti pareigūnus likti tarnyboje bei didinti jų profesinę kvalifikaciją ir parengtį VRM planuoja gerinti pareigūnų darbo apmokėjimą ir socialines garantijas.
„Taip pat planuojamas veiklos procedūrų supaprastinimas, perteklinių funkcijų atsisakymas, leisiantis mažinti darbo krūvį, taupyti lėšas ir žmogiškuosius išteklius“, – komentavo M. Bajarūnas.
Pasak VRM atstovo, gerinti policijos pareigūnų darbo sąlygas planuojama keliais pagrindiniais žingsniais:
- „Tarnybos patrauklumo didinimas – pakankamo finansavimo skyrimas, kuris leistų esmingiau padidinti pareigūnų darbo užmokestį (DU), sumažinti atotrūkį nuo kitų teisėsaugos pareigūnų DU, užtikrinti socialinių garantijų ir motyvavimo priemonių taikymą.
- Veiklos procedūrų supaprastinimas, perteklinių funkcijų atsisakymas, leisiantis mažinti darbo krūvį ir taupyti lėšas ir žmogiškuosius išteklius.
- Modernių įrankių ir IT (įskaitant dirbtinio intelekto) platesnis panaudojimas leis sumažinti/minimizuoti pareigūnų panaudojimą techninėms užduotims atlikti, paspartins analitinių užduočių ir funkcijų, kurie labai imlūs resursams, įgyvendinimą.
- Gerinti pritraukimo į vidaus tarnybą galimybes. Pavyzdžiui, teigiamą rezultatą davė policijos bendradarbiavimas su savivaldybėmis dėl skatinimo priemonių naujai atėjusiems pareigūnams (250 Eur stipendija arba nuo 5 000 iki 20 000 Eur vienkartinė įsikūrimo išmoka), dėl ko pavyko pritraukti į Vilniaus miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą ženkliai daugiau naujų pareigūnų, nei ankstesniais metais – įdarbintas net 71 naujokas. Jau pasirašyti susitarimai su 14-ka šalies savivaldybių“, – VRM planus pristatė M. Bajarūnas.
Tiesa, R. Katinienė atkreipė dėmesį, kad svarbu užtikrinti ne tik pakankamą Lietuvos policijos finansavimą, bet ir gaunamų lėšų panaudojimo kontrolę.
„Jeigu mes sakome arba politikai sako, kad prioritetas yra darbo užmokesčių augimas ir aprūpinimas, tai ir turėtų būti kontroliuojama. Dabar panašu, kad tiesiog yra skiriami pinigai, bet ką aš matau, kelių metų tendencija, kad visiškai yra nekontroliuojama, kaip tie pinigai yra panaudojami“, – teigė R. Katinienė.
Be to, pašnekovė pažymėjo, kad siekiant gerinti socialines garantijas, pareigūnai taip pat privalo turėti galimybę gauti reabilitaciją, kurios sistema, anot R. Katinienės, praėjusios kadencijos metu buvo sugriauta.
„Šiai dienai ne tik, kad sugriautas yra Trakų reabilitacijos centras, kuris priklausė VRM, yra pasibaigusios sutartys tiek su „Pušynu“, tiek su kitomis įstaigomis, kur policijos pareigūnai galėjo gauti reabilitaciją“, – aiškino LPPS pirmininkė.
„Kiekvienas policijos pareigūnas turėtų per metus gauti tą reabilitaciją. Jau ir medikai sako, kad reabilitacija yra būtina, bet šiai dienai mes kalbame apie tai, kad policijos pareigūnai ją gauna po metų ar dviejų. Tai nėra normalu“, – pridėjo ji.
Daugiausiai pareigūnų trūksta didžiuosiuose miestuose
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvos policijos sistemoje trūksta apie 1,4 tūkst. pareigūnų.
O kaip anksčiau pranešė ELTA, Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigė, kad per pastaruosius dvejus metus policijos pareigūnų skaičius sumažėjo apie 200.
2024 metus policija sutiko, turėdama savo gretose 7,3 tūkst. policijos pareigūnų, kai prieš metus jų buvo 7,5 tūkst.
„Liūdina ir neramina, kad mes vėl sumažėjome. Beveik minus 200 pareigūnų – du vidutinio dydžio komisariatai išnyko iš Lietuvos policijos žemėlapio“, – per policijos veiklos 2024 metų pristatymą sakė šalies policijos vadovas.
R. Matonio teigimu, daugiausiai pareigūnų trūksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje.
„Taip pat yra rajonų, kur taip pat nemažas trūkumas pareigūnų, pavyzdžiui, Naujoji Akmenė, Raseiniai. Mažiausiai pareigūnų trūksta Kauno, Alytaus, Utenos aps. VPK (10-12 proc.)“, – komentavo R. Matonis.
Pernai policija reagavo į 800 tūkst. pranešimų, visoje šalyje policija dirbo daugiau nei 11 mln. valandų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
