Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas sako, kad vaikai yra tokie patys, kaip ir likusi visuomenės dalis, todėl ir svarbiausias valstybines šventes jie reaguotai taip pat.
„Valstybės dienos šventimas, kitaip tariant liepos 6-oji yra vasaros šventė, kai vaikai neina į mokyklą, taigi, mokyklos funkcija čia yra sudėtinga. Mes pratiname mokinius švęsti valstybines šventes, minėti atmintinas dienas. Bet liepos 6 dienos šventimas reikalauja ir tėvų supratimo. Nemažai tėvų galvoja, kad tokius dalykus privalo padaryti mokykla, o jie čia neturi prisidėti“, – apie svarbios dienos reikšmę kalbėjo istorijos mokytojas.
Visgi, anot jo, pastaraisiais metais visuomenė aktyviau įsitraukią į šventę, matosi daugybė iniciatyvų. Miesteliuose, kaimuose organizuojamos bendruomenės, telkiasi žmonės. Suvokimas apie šventes, jų svarbą, didėją, reikėtų tuo džiaugtis. O atskirties tarp mokinių ir likusios visuomenės aš nedaryčiau, tai tapatūs dalykai“, – svarstė M. Nefas.
Jis patikino, kad kalbėti apie Valstybės dieną ir ją minėti svarbu dar ir todėl, kad mūsuose vyrauja įsitikinimas, jog Lietuvai – tik šimtas metų.
„Mes dažnai įsivaizduojame, kad mūsų brangiai valstybei yra tik 100 metų, bet tai yra istorinio fakto klaida, nes mūsų valstybė buvo sukurta XIII amžiaus pabaigoje. Valstybės kontekste senumas yra garbė ir patvirtinimas, kad štai mes čia gyvename ir kuriame jau tikrai seniai. Turime didžiuotis savo valstybės senumu, istoriškumu, tuo, kad jau viduramžiais sukūrėme valstybinius darinius, nes tarkime mūsų kaimynai to neturėjo“, – kalbėjo M. Nefas.
Pasak mokytojo, atmintis, pagarba yra itin svarbūs dalykai. „Liepos 6 diena yra mūsų gimtadienis, o vasario 16-oji ir kovo 11-oji – atsibudimai iš komos. Lietuvos valstybė buvo suvienyta 1240 metais, o liepos 6-a buvo paimta, kaip atskaitos taškas, kai buvo karūnuotas karalius Mindaugas 1253 metais. Taigi, turime suprasti, kad mūsų valstybei ne šimtas, o keli šimtai metų ir tuo didžiuotis“, – aiškino istorikas.
Tuomet, kai Mindaugas užsidėjo karūną jis žengė didelį žingsnį Vakarų Europos link. Lietuvių gentis suvienijęs politikas nutarė krikštytis ir priimti karūną iš popiežiaus, Vakarų kultūros, o ne iš Rytų. „Ir vėlesni valdovai savo politiką orientavo į vakarus, nepaisydami net kryžiuočių puldinėjimo. Manau, mes taip pat dairėmės į kaimynus lenkus, jie jau buvo pasukę Vakarų link, priėmę krikščioniškąjį tikėjimą. Ir tai vyko dar iki mūsų artimų ryšių su Lenkija, mes visada žvalgėmės į savo vakarinius kaimynus, stebėjome jų elgesį“, – sakė istorikas.
Jis tikino, kad šiandien mes išlaikome savo orientaciją į Vakarus, suprantame, kad ten buvo ir yra geriau. „Nežinau ar mes visi esame įsisąmoninę liepos 6-osios reikšmę, nors valstybė padarė viską, kad tai būtų pripažįstama tikra švente. Dažnai į tam tikras šventes žmonės, deja, yra linkę žiūrėti buitiškai, naudojasi tuo, kad nereikia eiti į darbą. Daugybę dalykų galima padaryti asmeniškai, kad valstybės šventė taptų ne tik data: giedoti himną, iškelti vėliavą, surengti iškilmingus pietus. Valstybinės šventės yra skirtos tos valstybės gyventojams ir gyventojai turėtų tai suprasti. Tai – pasakymas, kad aš esu pilietis, kad tai – mano diena. Taigi, svarbu matomi simboliai lygiai taip pat, kaip ir suvokimas, kad žmogus yra senos ir svarbios valstybės dalis“, – kalbėjo istorikas M. Nefas.
Jis aiškino, kad kiekvienai valstybei svarbi jos pradžia, „gimtadienis“. Tai – piliečių savivokos dalis. „Visos valstybės turi tam tikras datas, kurios laikomos valstybės gimtadieniais. JAV nepriklausomybės diena liepos 4-oji būtų puikus atitikmuo. Skirtumas tik tas, kad mūsų istorija yra su pertrūkiais, turime ir kitų svarbių datų, kurias taip pat minime. O ir švęsti, išties, galime išmokti iš amerikiečių: piknikauti, mėgautis“, – kalbėjo istorijos mokytojas.
Istorikas sakė, kad svarbu ne tik data, bet ir taip, kaip mes ja džiaugiamės, todėl svarbu atsibusti iš savo posovietinio miego ir šventimas taps tikru.
„Iš sovietinių laikų ateina tradicija, kad valstybines šventes arba tas, kurias valdžia vertė švęsti mes švenčiame per prievartą. Nes to reikėjo anksčiau. Tad švęsti reikia išmokti, daryti tai, ką darai kasdien ir tuo pačiu – pagalvoti apie valstybę“, – svarstė istorikas.
Siųskite vaizdo įrašą, kaip giedojote himną el. paštu [email protected].
