Vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, sakė, kad pagrindinės rekomendacijų nuostatos atspindi platų sutarimą Maskvoje. Tačiau jis pridūrė, kad niekada nėra aišku, kiek Kremliaus vadovybė reaguoja į jai parengtus dokumentus.
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sutaria, kad pats dokumentas paprasčiausiai atspindi Kremliui artimų struktūrų nuomonę ir nėra naujiena.
Be to, atkreipia dėmesį, kad dokumentas yra parengtas likus savaitei iki vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV susitikimo.
Dokumentas galėjo būti paviešintas sąmoningai
S. Spurgos įsitikinimu, negalima galvoti, jog dokumento aklai yra laikomasi, nes Rusijos derybinė pozicija yra Vladimiro Putino rankose.
„Tai nėra oficialus dokumentas, o pažymos tam tikrų analitinių svarstymų. Tačiau, kaip žinome, Rusijoje yra vienas žmogus, kuris priima sprendimus, tai yra V. Putinas.
Kas jo galvoje atsiras, kaip ką jis sumąstys, kokios ten mintys nuguls. Mes žinoti šito nelabai galime ir atrodo, kad jis turi pakankamai jėgos, užvaldęs pakankamai žiniasklaidos priemonių, kad bet kas, ką jis pasakytų, būtų priimta su didžiuliu susižavėjimu ir būtų giriama jo išmintis“, – atkreipia dėmesį S. Spurga.
Tuo metu M. Šešelgytė neatmeta galimybės, kad dokumentas galėjo būti paviešintas dėl to, jog būtų tikrinamos ir analizuojamos prieš Maskvą nusiteikusių šalių reakcijos.
„Į šį dokumentą reikėtų žiūrėti kaip į derybines gaires, ne į kažkokį galutinį dokumentą, kuris numatytų, kaip Rusija derėsis. Matome labai aiškų galutinį tikslą – visiškai sužlugdyti Ukrainos kaip suverenios valstybės idėją, šis dokumentas neprieštarauja Putino gairėms.
Vyksta strateginės komunikacijos karas, čia irgi gali būti, kad yra paleisti tam tikri dokumentai, kurie skirti pasitikrinti kitų galimas reakcijas. Labai dažnai Kremlius nuleidžia sau pavaldiems analitiniams centrams tam tikras idėjas, kad jie testuotų tiek išorinę, tiek vidinę reakciją“, – pažymi ji.
Ekspertė: „Džiaugtis dėl Ukrainos nematau galimybių“
Dokumente teigiama, kad Rusija turėtų stengtis susilpninti JAV derybinę poziciją dėl Ukrainos, provokuodama įtampą tarp Donaldo Trumpo administracijos ir kitų šalių. Be to, Maskva turėtų paspartinti savo pastangas išardyti Ukrainos valstybę.
Apie tai praneša „The Washington Post“, rašo UNIAN. Leidinys pažymi, kad minėtame dokumente taip pat atmetami D. Trumpo planai per 100 dienų sudaryti taikos susitarimą. Kartu pažymima, kad „taikus krizės Ukrainoje sprendimas negali būti pasiektas anksčiau nei 2026 m.“.
„Dokumente aiškiai apibrėžiama, kaip reikia elgtis su kitomis valstybėmis, konkrečiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai jeigu D. Trumpo administracijai neaišku, ko Rusija siekia, tai, man atrodo, šitie dokumentai labai gerai gali tai parodyti“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja M. Šešelgytė.
Dokumente taip pat siūlomi įvairūs būdai, kaip sustiprinti Rusijos Federacijos derybines pozicijas: minima galimybė siūlyti JAV suteikti prieigą prie Rusijos naudingųjų iškasenų, kalbama apie išteklius, esančius okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ekspertų manymu, pastarasis teiginys dėl naudingųjų iškasenų gali dar labiau suartinti Maskvą su Vašingtonu, nors iki taikos derybų su Ukraina JAV kelias savaites nuosekliai laikėsi Kremliui patogios politikos.
„D. Trumpas yra žmogus, kuris keitė savo nuomones ir iš kurio tikrai galima laukti netikėtumų. Žinoma, eksploatuoti Ukrainos užgrobtose zonose esančius išteklius Jungtinėms Amerikos Valstijoms būtų ypatingai amoralus ir ciniškas veiksmas. Abejoju, ar ir D. Trumpas tam ryžtųsi, nes jis irgi patiria vis didesnį spaudimą ir iš visuomenės, ir iš jam palankios žiniasklaidos“, – tvirtina S. Spurga.
„Yra viena iš versijų, kad iš tiesų Trumpo tikslas yra suartėti su Rusija, siekiant išstumti Kiniją ir pasinaudoti Rusijos naudingomis iškasenomis. Tai čia kas daugiau pasiūlys, kas daugiau kortų ant stalo padės, tas ir laimės. Todėl džiaugtis dėl Ukrainos kol kas tikrai aš nematau galimybių“, – teigia M. Šešelgytė.
Ekspertas: dažniausiai rusų draugai yra Amerikos priešai
Dokumente siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, o mainais JAV sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų žemyne.
Taip pat siūloma, kad Rusija nutrauktų ginklų tiekimą JAV „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, o mainais už tai Jungtinės Valstijos nustotų ginkluoti Ukrainą.
Tačiau straipsnyje priduriama, kad Rusijos ginklų tiekimo Maskvos sąjungininkėms sustabdymas būtų „sunkiai įgyvendinamas“.
Lietuvos ekspertų įsitikinimu, pastarasis ginkluotės klausimas tikrai nėra esminis, nes lieka neaišku, kurias šalis Kremlius laikytų Valstijoms „nedraugiškomis“.
„Šitose derybos yra daug opesnių klausimų, bet šiuo atveju sudėtinga tai, kad dokumente sakoma, kad Rusija netiektų ginklų Amerikos priešams, bet norėtų tiekti savo draugams. O dažniausiai tie jų draugai yra Amerikos priešai“, – aiškina S. Spurga.
„JAV nedraugiškos valstybės yra Kinija, Iranas ir galbūt Šiaurės Korėja, bet neaišku, ar apie jas yra šnekama, nes Iranas Rusijai teikia dronus, o Kinija irgi nėra nuo Rusijos ginkluotės kažkaip priklausoma valstybė, tai čia labai aptakus ir neaiškus teiginys ir neaišku, kiek JAV naudos būtų iš to“, – atkreipia dėmesį M. Šešelgytė.
Ukrainoje rusai nori „pasistatyti sau palankų režimą“
Dokumente taip pat teigiama, kad oficialiai nepripažinus Rusijos suvereniteto užgrobtose Ukrainos teritorijose, „labai tikėtina“, kad ginkluotas konfliktas atsinaujins vidutinės trukmės laikotarpiu, „pavyzdžiui, po kito administracijos pasikeitimo Jungtinėse Valstijose“.
Bet kokios galimos Ukrainos nuolaidos, pavyzdžiui, atsisakymas narystės NATO ir rinkimų, kuriuose būtų leista dalyvauti prorusiškoms partijoms, surengimas, atmestos kaip nepakankamai didelės. Dokumente reikalaujama „visiškai išardyti“ Ukrainos vyriausybę.
Vardijusi pagrindinius Rusijos tikslus, išgryninintus dokumente, M. Šešelgytė pabrėžia, jog šis vienas svarbesnių, nes „norima destabilizuoti Ukrainą ir ten pasistatyti sau palankų režimą“.
Dokumentą likus savaitei iki vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV susitikimo parengė Rusijos analitinis centras, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ar JUMS neprimena analogų su landsdergija ir zoofilų kultu,- Ožiui?
