Nesveikas

Elgiasi agresyviai piliečių atžvilgiu , tai kas belieka piliečiam. Mes elgiamės taip pat
Paklausykit kaip kalba šimonkė ,čmilė, gabris, šimašiai , berkunskiai - jie tyčiojasi iš mūsų

Po to, kai Nikita Chruščiovas paskelbė apie šitokį antikomunistinės veiklos pervertinimą, sovietinė psichiatrija ėmė augti neįtikėtinais tempais. Buvo statomos vis naujos ir naujos psichiatrinės ligoninės, o esamos – plečiamos. Tuo pat metu psichikos sutrikimų diagnostika ėmė darytis tokia išskydusia, kad į durnyną pasidarė įmanoma uždaryti bet ką.

Psichiatrinių ligoninių skaičius augo tiesiog fantastiniais tempais: 1935, kai baudžiamoji psichiatrija tik buvo pradėta naudoti, SSRS turėjo 34 tūkstančius vietų psichiatrinėse ligoninėse. 1955, kai Josifas Stalinas jau buvo miręs, o Nikita Chruščiovas ėmė valdžią į savo rankas, vietų skaičius siekė 116 tūkstančių. 1962, kai baudžiamoji psichiatrija įsivažiavo, vietų skaičius pasiekė 223 tūkstančius, o 1974, kai apie tokį psichiatrijos naudojimą ėmė kalbėti visame pasaulyje, jau buvo 390 tūkstančių vietų. Nepaisant to, SSRS ministras pirmininkas Aleksejus Kosyginas 1978 pasirašė įsakymą statyti dar 80 naujų psichiatrinių ligoninių ir papildomai – dar 8 kalėjimo tipo psichiatrines.

1959 laikraštyje „Pravda“ buvo išspausdintas kažkoks Nikitos Chruščiovo pasisakymas apie komunistinę ateitį. Viena iš pasisakymo pastraipų labai aiškiai nusakė kryptį, kuria ėmė judėti SSRS psichiatrija:

Nusikaltimas – tai nukrypimas nuo visuomenėje visuotinai priimtų elgesio normų, neretai sukeliamas žmogaus psichikos sutrikimo. Ar gali būti susirgimai, psichikos sutrikimai komunistinėje visuomenėje tarp paskirų žmonių? Matyt, kad gali būti. Jei taip bus, tai gali būti ir poelgiai, kurie būdingi žmonėms, turintiems nenormalią psichiką […] Tiems, kas tokiu pagrindu norėtų kviesti kovai prieš komunizmą, galima pasakyti, kad ir dabar yra žmonės, kurie kovoja prieš komunizmą […] bet pas tokius žmones, matyt, aiškiai ne normoje yra psichinė būsena.

Dirba prokuratūra, teismai- tam daviau tiek, tam tiek- neaišku kiek, be argumentų. Tai išeina jie gali duoti kiek nori, ir kada nori. Tai kam atstovauja tokios įstaigos tada, kur jų darbuotojai be jokios kontrolės daro ką nori? Aš kalbu apie prokuratūrą, kur nerišliai paaiškinta-, kad neaišku koks vaidmuo buvo moters, gal antraeilis. Pažodžiui mepasakysiu, bet kažkaip taip. Tai jeigu niekas dar neaišku, tai kodėl sulaikymo terminai skirtingi? Ar nusikaltimus ir bausmes Lietuvos teisėsauga vertina skirtingai pagal lytis? Kaip yra ponas prokurore?

Norėtų kad prokuroras paaiškintų rišliai, argumentais, kodėl moteriai sulaikymo terminas paskirtas 3 kartus trumpesnis. Ar tai dėl lyties ponas prokurore?

Čia įdomu. Vis tiek manau Kauno prokuroras, pritaikęs moteriai 3 kartus trumpesnį sulaikymo terminą, nusižengė teisingumo principams, galimai pataikavo feministiniams judėjimams Lietuvoje, ar dėl to, kad jau įprasta LT skriausti būtent vyrus, pataikaujant moterims, taikyti bausmes ir visa kita pagal lytį. Tai apie kokį čia dar teisingumą galima kalbėti išviso..

Pats laikas konservatoriu valdžiai pradeti galvoti apie koncentracijos stovyklų įsteigimą. I jas butina uždaryti visus tuos, kuriems valdžia nepatinka. Perauklėjimui.

Paskui bus galima pasvarstyti ir apie dujų kameras - neperauklejamiems.

Yra mūsų susigalvotos taisyklės ir yra vilčinsko susigalvotos taisyklės. Dievo akyse teisybė pas tą, kurios arčiau biblijos tiesų. O žmonių pasaulyje teisybė pas tą kuris gali priversti ar nupirkti. O šiaip juokinga pažvelgus marsiečio akimis. Jis išklausęs kunigo aiškinimą apie dievą trijuose asmenyse ir pavaduotojos aiškinimą apie socialinių paslaugų centrą trijuose juridiniuose asmenyse, prieitų išvados, kad ir vienas, ir kitas yra už žmogų viršesnė esybė, o kunigas ir ta pavaduotoja yra šių galingųjų vietininkai žemėje :)

Panašu kad jis šizofrenikas.